Naujienos


Dubravos arboretumo augalams suteiktas Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-967, įsigaliojusiu š. m. sausio 1 dieną, trylikos rūšių Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos arboretumo augalai įtraukti į Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Iki šiol nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų dekoratyvinių augalų sąraše buvo tik vienas sumedėjęs augalas - paprastasis putinas ‘Roseum‘.

Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai - tai atrinkti ir į nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę įtraukti augalai ar jų grupės, populiacijos ar jų dalys, turintys ekologinę, selekcinę bei ekonominę svarbą Lietuvos Respublikai.

 

Po Dubravos arboretumo ir Augalų genų banko specialistų atliktų tyrimų vertingiausių arboretumo augalų sąrašas buvo pateiktas Nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos svarstymui. Jos sprendimu 13 rūšių augalams suteiktas nacionalinių genetinių išteklių statusas. Tai brandaus amžiaus, geros būklės, žydintys ir derantys, dekoratyvūs introducentai, puikiai prisitaikę prie Lietuvos klimato. Kviečiame susipažinti su jais!

 

Nacionaliniai genetiniai ištekliai Dubravos arboretume:

 

Pražangialapė sedula - Cornus alternifolia L. f.

Keliastiebis 3 m aukščio krūmas originalia žieve, puošniais pieno spalvos žiedais gegužės mėnesį. Vaisių - smulkių juodų kaulavaisių - subręsta nedaug.  Žiemoja  gerai, ligoms atsparus, kartais puolamas amarų. Skirtingai nuo daugumos kitų sedulų, šio krūmo vegetatyvinių ūglių lapai išsidėstę pražangiai. Savaime auga rytinėje Š. Amerikos dalyje.

 

Rytinis ožekšnis - Euonymus alatus (Thunb.) Sieb.

Arboretume auginami du  2 ir 2,5 m aukščio krūmai. Jiems būdingos orginalios sparnuotos (su kamštinėmis išaugomis) šakelės. Žiedai smulkūs, žalsvi, o vaisiai - rožinės dėžutės ir raudonai oranžiniai apysėkliai - labai gausūs ir dekoratyvūs. Augalai atsparūs nepalankiems aplinkos veiksniams, tik, deja, neretai aplaužomi nedorų arboretumo lankytojų. Natūraliai paplitę šiaurės rytų Azijoje.

 

Japoninis hamamelis - Hamamelis japonica Sieb. et Zucc.

Auginame 4 brandaus amžiaus krūmus, kurių aukštis nuo 2,5 iki 6 metrų. Tai anksčiausiai pas mus žydintys introdukuoti augalai - pirmieji žiedai išsiskleidžia dar nenutirpus sniegui, kovo, kartais net vasario mėnesį. Sėklos, subrendusios nedidelėse rusvose dėžutėse, prinokusios „iššauna" iš jų su tokia jėga, kad net gali sužeisti. Kaip ir sako augalo vardas, savaime auga Japonijoje.

 

Sodinis hamamelis - Hamamelis virginiana L.

Šių hamamelių arboretume nemažai, aštuonių didžiausių aukštis siekia 3,5-6 metrus. Jie „uždaro" žydėjimo sezoną, „atidarytą" japoninių hamamelių - žydi rudenį ir netgi žiemos pradžioje, spalio - gruodžio mėnesiais. Nedideli subtilūs žiedai atlaiko net iki -10 °C šaltį! Šie hamameliai, kaip ir japoniniai, atsparūs žiemai, ligoms ir kenkėjams, o taip pat „šaudančios" sėklos irgi daigios. Tėvynė - rytinių JAV valstijų miškai.

 

Baltažiedė šliandra - Mespilus germanica L.

Arboretume yra du virš 3 m aukščio siekiantys krūmai. Gegužės mėnesį pasipuošę baltomis žiedų žvaigždutėmis, rudenį sunokina originalius vaisius. Po šalčių jie tampa valgomi - suminkštėja ir praranda aitrumą. Savo tėvynėje (pietvakarių Azijoje ir pietryčių Europoje) nuo seniausių laikų šliandros vartojamos maistui, jau prieš tris tūkstančius metų buvo specialiai auginamos Irane bei Azerbaidžane, vėliau ir senovės Romoje bei Graikijoje. Viduramžiais jas Europos soduose nukonkuravo skanesnius ir stambesnius vaisius vedantys augalai, o dabar šliandrų populiarumas grįžta, yra išvesta ir kultūrinių veislių.

 

Rytinė fotinija - Photinia villosa (Thunb.) DC.

Keturi 4,5-6 m aukščio krūmai arboretume auga jau keli dešimtmečiai. Labai dekoratyvūs augalai, krūmo forma ir žiedais šiek tiek primena gudobeles, o ryškiais lapais ir vaisiais rudenį - kaulenius. Atsparūs nepalankiems aplinkos veiksniams, kasmet gausiai žydi ir dera, ilgai nenukrintančius vaisius mėgsta paukščiai. Natūraliai paplitę rytų Azijoje.

 

Gausiažiedis bereinutis - Pieris floribunda (Pursh ex Sims) Benth. et Hook.

Didelė bereinučio krūmų grupė arboretume siekia 2 m aukščio. Šie rododendrų giminaičiai yra visžaliai, o anksti pavasarį džiugina didelėmis baltų žiedų šluotelėmis. Dera gausiai, sėklos daigios. Pasodinti tinkamose sąlygose (drėgnokame rūgščiame substrate, daliniame pavėsyje) atsparūs žiemai, nepuolami ligų ir kenkėjų. Savaime auga pietrytinėje JAV dalyje.

 

Maksimovičiaus vyšnia - Prunus maximowiczii Rupr.

Tai viena iš sakurų - Japonijoje mėgstamų dekoratyvinių vyšnių - rūšių. Arboretume auginami du medeliai, jų aukštis 5 ir 7 m.  Žiedai gausūs, balti, nuo kitų vyšnių skiriasi lapuotais žiedkočiais. Kaulavaisiai smulkūs, juodi, dera negausiai. Neapšąla, ligų ir kenkėjų pasitaiko retai. Paplitusi Japonijoje, Korėjoje, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.

 

Trumpavaisis rododendras - Rhododendron brachycarpum G. Don.

Arboretume auginama dešimt šių puošnių krūmų, jų aukštis 1,8-2,5 m. Tai visžaliai, gražios pusrutuliškos formos augalai. Žydi birželio pradžioje rausvai / žalsvai baltais žiedais, nors ne kasmet vienodai gausiai, subrandina daigias sėklas. Nepalankioms aplinkos sąlygoms atsparūs. Tėvynė - Japonija ir Korėja.

 

Amerikinis rododendras - Rhododendron catawbiense Michx.

Arboretume šių rododendrų nemažai, genetinių išteklių statusas suteiktas tankiai didžiausių, 4-4,5 m aukščio, augalų grupei. Šie visžaliai krūmai pavasario pabaigoje gausiai žydi stambiais alyviniais, šviesiai purpuriniais žiedais, rudenį subrandina daigias sėklas. Neapšąla, nepuolami ligų ir kenkėjų. Kilę iš rytinės JAV dalies.

 

Amūrinės alyvos - Syringa reticulata (Bl.) Hara var. mandshurica (Maxim.) Hara

Penki neaukšti (6-8 m) medžiai, nuo kitų alyvų rūšių besiskiriantys ir žydėjimo laiku (pirmoji liepos pusė), ir smulkiais pieno spalvos žiedais tankiose plačiose šluotelėse, ir specifiniu „nealyvišku" žiedų kvapu. Šios originalios alyvos puikiai prisitaikiusios prie mūsų aplinkos sąlygų, subrandina daigias sėklas. Natūraliai paplitusios Amūro baseine (Mandžiūrijos regione).

 

Kirilovo lanksvūnė - Sorbaria kirilowii (Reg.) Maxim.

Arboretume auginama maždaug 7 x 3 m ploto šių krūmų grupė, kurios aukštis apie 2 m. Augalai panašūs į daugeliui pažįstamą šermukšnialapę lanksvūnę, skiriasi kiek platesniais sudėtinių lapų lapeliais ir stambesniais žiedynais. Gausiai žydi ir dera, atspari nepalankioms aplinkos sąlygoms, truputį linkusi plisti šaknų atžalomis. Savaime auga pietryčių Tibete ir Kinijoje.

 

Kanadinis putinas - Viburnum lentago L.

Vienas tankus krūmas su aplink išaugusiomis šaknų atžalomis arboretume sudaro 5 m aukščio „kupstą". Žiedai balti, sukrauti tankiuose skėtiškuose žiedynuose, kaulavaisiai negausūs, juodi, valgomi. Tamsiai žali blizgantys lapai rudenį nusidažo purpurine, vyšnine spalvomis. Augalas neapšąla, nepuolamas ligų ir kenkėjų. Tėvynė - šiaurinė JAV ir pietinė Kanados dalis.

2016 01 19


VĮ Valstybinių miškų urėdija Dubravos regioninis padalinys

Įmonės kodas:  132340880

PVM kodas:       LT323408811

Duomenys kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės

Registro centro Kauno filiale

Liepų g. 12, Girionių km. Kauno r. LT-53102

 

Telefonai:  8-37 547266, 8-698 50456

Faksas:      8-37 547374

El.paštas:  info@dumu.lt

Statistikos

Gaisrai Ligos mediena