Straipsniai


PLAUKIOJANTYS ŠERNAI

  Įkandin šunų link manęs pasuko ir įpykusi šernė. Kiek įmanoma skubėdamas traukiausi į seklesnę vietą, bet kiaulė plaukė greitai ir po akimirkos iš už nendrių kuokšto išniro jos pražioti nasrai, iš kurių dribo baltos putos. Šunys, vengdami susidūrimo su įniršusiu žvėrimi, suplaukė už manęs, o šernė vairavo tiesiai į mane. Po akimirkos jau galėjau ją pasiekti šautuvo vamzdžiais.

   Vasarą dalis Dubravos girios šernų apsigyvena Kauno marių pakraščių švendrynuose bei karklų sąžalynuose. Čia jie gyvena kaip Dunojaus deltoje: braidžioja ir plaukioja po tankius nendrynus ir švendrynus, guolius įsiruošia pakilesnėse vietose, o maitintis traukia į ūkininkų pasėlių laukus, esančius tiek Nemuno slėnyje, tiek ir ant kranto už Piliuonos gyvenvietės. Mėgsta miškinės kiaulės pakramsnoti ir plačialapių švendrų šakniastiebius, parankioti pakrantėn išmestas negyvas žuvis.
Gyvendami tokioje pelkynėje šernai jaučiasi saugūs, o medžiotojai juos daugiausiai patykoja tik išėjusius maitintis į javų pasėlius. Tačiau prieš keletą dešimtmečių medžiotojų būrelyje buvo susiformavusi tradicija pirmąją varymo medžioklę suruošti būtent pamario karklynuose, nes pakaunės girią tuo metu dar "šukuodavo" kauniečių grybautojų minios. Sunkiausia tokiose medžioklėse būdavo varovams. Iš tankių karklų, nendrių, švendrų ir viksvų sąžalyno be atkaklių medžioklinių šunų išvaryti ilgašnipius būdavo tiesiog neįmanoma. Jei varovai eidavo tik sausąja krūmynų dalimi, žvėrys (vasarą tenai gyvena ir briedžiai bei stirnos) subrisdavo į vandenyje augančius vandens augalų sąvašynus ir ten pasilikdavo, nepaisant varovų keliamo triukšmo.
                      Šerną išvarė atkaklioji foksterjerė
   Tą kartą varovams talkininkavo tik viena maža foksterjerė. Aš stovėjau šaulių linijoje pakrantės karklynų pakraštyje prie mažos marių įlankėlės, už kurios į marias buvo nutįsęs siauras sauso karklyno ruožas. Paprastai tik sausuma einantys varovai į tą siaurą sausumos ruoželį, esantį už įlankos, nenusigaudavo, nes iš jo smaigalio, kad išeiti į krantą, kur žvėrių laukdavo medžiotojai, karklų brūzgynais tekdavo beveik kilometrą grįžti atgal. Niekas į pusiasalio smaigalį per tankius karklų sąžalynus nepanorėjo brautis ir tą kartą. Tačiau, pajutusi šernus, ten įplaukė atkaklioji foksterjerė. Greitai nendryne nuskardėjo šunelio įnirtingas lojimas, o iš nendrių ruoželio smaigalio į įlankėlės vandenį įšoko stambus šernas. Sparčiai skrosdamas vandenį žvėris pasuko tiesiai link manęs. Kad geriau matyčiau aukšta žole apaugusią aplinką, buvau atsistojęs ant apverstos valties dugno, todėl, nors stovėjau atviroje vietoje, šernas manęs nematė. Į plaukiantį žvėrį nešoviau. Blizgindamas stambiomis iltimis stambus vienišius kuilys iš vandens išlipo tik už penketo žingsnių nuo valties. Pasimetęs šunelis vis dar plonai amsėjo nendrių ruožo smaigalyje uostinėdamas šviežius šerno pėdsakus, nesuprasdamas, kur žvėris pasidėjo, nes šerno pėdsakai pradingo vandenyje. O šernas, išlindęs iš dumblyno, vos neaptaškydamas manęs purtė vandenį iš savo kailio. Šautuvo buožė prie peties jau buvo prispausta dar šernui plaukiant, tad palaukęs akimirką, kol žvėris baigs kailio tvarkymo procedūrą, nuspaudžiau gaiduką. Išgirdęs šūvį, į vandenį šoko ir šunelis, o dar po akimirkos jis jau pešė šerius nuo vienišiaus nugaros. Reikia pripažinti, kad šerno sumedžiojimas buvo grynai foksterjerės nuopelnas.
                    Kai plaukia ir šernai, ir šunys, ir medžiotojas
   Tačiau pamario pelkynuose dažniausiai medžiodavom su laikomis ir tada plaukdavome visi - ir šernai, ir šunys, ir aš (neatsirasdavo daug norinčių maudytis rudenį vėsioje dumblynėje), varovas - medžiotojas.
   Bėgti į pievą, kur krūmynų pakraštyje slėpdavosi medžiotojai, išsirikiavę šaulių linijoje, šernai vengdavo. Pirmiausia jie subrisdavo ar suplaukdavo į vandens apsemtus pelkėtus pamario plotus. Šunys juos nusivydavo plaukdami, o aš brisdavau įkandin šunų. Ir visai be reikalo būdavau apsiavęs ilgais žvejų batais (vis tikiesi, kad nereikės sušlapti): kai jie iki pat viršaus prisipildydavo vandens ir dumblo, paeiti būdavo tiesiog neįmanoma.
Tą kartą marių vanduo hidroelektrinės buvo gerokai sukeltas, tad šernų aplojamus šernus pasiekiau tik brisdamas iki juosmens. Jeigu ilgaauliai batai nebūtų buvę pririšti prie diržo, seniai juos būčiau pametęs. Bet kadangi jie buvo pririšti, juos pilnus iki viršaus prikabintus dumblo vos tepavilkau, klimpdamas į pelkės dugną ir kliūdamas po vandeniu už švendrų šakniastiebių, o virš vandens - už plačiai išsikerojusių, nudžiūvusių karklų šakų
   Pasiekęs šunų ir šernų susidūrimo vietą, supratau, kad šį kartą laikos sulaikė stambią kiaulę su gerokai įmitusiais paršeliais, nes buvo jau spalio pradžia. Kol užsitaisiau šautuvą, šerniukai, kaip ančiukai, suplaukė į tankų nendryną, o su šunimis kariauti liko viena šernė. Kiaulės šauti nenorėjau, tad nubridau įkandin paršelių, tikėdamasis juos išvaryti krante stovintiems medžiotojams. Tačiau laikos, nors ir buvo dvi, kiaulės atakuojamos, spaudėsi prie manęs. Buvo matyti, kad stambi šernė šioje dumblo, vandens ir augalų marmalynėje buvo gerokai pranašesnė už šunis, jau nekalbant apie vos bepajudantį klampynėje medžiotoją.
Įkandin šunų link manęs pasuko ir įpykusi šernė. Kiek įmanoma skubėdamas traukiausi į seklesnę vietą, bet kiaulė plaukė greitai ir po akimirkos iš už nendrių kuokšto išniro jos pražioti nasrai, iš kurių dribo baltos putos. Šunys, vengdami susidūrimo su įniršusiu žvėrimi, suplaukė už manęs, o šernė vairavo tiesiai į mane. Po akimirkos jau galėjau ją pasiekti šautuvo vamzdžiais.
   Galvoti, kaip išsisukti nuo įniršusio žvėries, nebuvo laiko, tad, nespėjęs nė gerai prie peties prispausti šautuvo buožės, nuspaudžiau gaiduką. Po šūvio iš inercijos šernė čiuožė vandeniu ir atsitrenkė į mane, bet kandžiotis jau negalėjo. Nors šernės iltys ir nebuvo tokios didelės ir aštrios kaip stambių patinų, nesinorėjo, kad ji jomis pakasytų mano šonkaulius, nes minkštesnės kūno vietos buvo po vandeniu.

2016 10 20


VĮ Valstybinių miškų urėdija Dubravos regioninis padalinys

Įmonės kodas:  132340880

PVM kodas:       LT323408811

Duomenys kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės

Registro centro Kauno filiale

Liepų g. 12, Girionių km. Kauno r. LT-53102

 

Telefonai:  8-37 547266, 8-698 50456

Faksas:      8-37 547374

El.paštas:  info@dumu.lt

Statistikos

Gaisrai Ligos mediena