Straipsniai


BUS BANDOMA REFORMUOTI IR MEDŽIOKLĘ

   Vasario pradžioje LR Seimo narys, opozicinės Liberalų frakcijos seniūnas, Eugenijus Gentvilas Seime užregistravo Medžioklės įstatymo 8,13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame numatoma daugiau teisių suteikti žemės ir miškų savininkams. Reikia pripažinti, kad Lietuvai pasirinkus kapitalistinį vystymosi kelią, pagrįstą rinkos ekonomikos dėsniais ir privačios nuosavybės gerbimu, medžioklės ūkis vis dar tvarkomas socialistiniais metodais. Apmaudu, kad medžiotojų organizacijos jau ketvirtis amžiaus įsikibę laikosi medžiotojams palankių sovietinių medžioklės ūkio tvarkymo principų ir nerodo iniciatyvos, ieškant medžiotojų ir privačių žemės ir miškų savininkų interesų suderinimo kelių. Tada, kai nevyksta bendradarbiavimas apačioje, tvarka keičiama iš viršaus ir, ko gero, šį kartą nepalankiai medžiotojams. Medžiotojams, žinoma, patinka esama tvarka, tačiau neišvengiamai ji turės keistis. Ir ne tik suteikiant galimybę privačių žemės ir miškų savininkų plotuose steigtis naujiems medžioklės plotų vienetams ar jau buvusių įkurtų mažų privačių medžioklės plotų vienetų išplėtimui iki nustatyto minimalaus ploto bei kompensacijų išmokėjimui už anksčiau įsteigtų ir po to panaikintų mažų medžioklės plotų vienetų likvidavimą tais atvejais, kai jų plotų nebus galimybių padidinti iki minimalaus dydžio. Reikės pagalvoti ir apie atlyginimą žemės ir miškų savininkams už suteikiamą teisę medžioti jų privačiose valdose. Mokestis už leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, kurį medžiotojai dabar moka rajonų savivaldybėms, neatitinka savo turiniui, kai mokama ne už sumedžiotus gyvūnus, o už medžioklės plotų hektarus (gana keista gyvūnų išteklius matuoti ha). Principas, kai medžioklės plotų hektarai sutapatinami su tuose plotuose, galbūt, galimu juose gyventi ir galimybe sumedžioti medžiojamųjų gyvūnų skaičiumi, yra neobjektyvus ir sunkiai suprantamas. Daug paprasčiau būtų suvokti, jeigu mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą būtų imamas už konkrečiai sumedžiotus gyvūnus. Jeigu mokesčiai imami už medžioklės plotų hektarus, juos tikslingiau būtų vadinti medžioklės plotų nuomos mokesčiais ir mokėti juos reikėtų ne savivaldybėms, o žemių ir miškų savininkams bei valdytojams.
    Minimalaus medžioklės plotų vieneto ploto sumažinimas iki 700 ha didelės įtakos medžiojamųjų gyvūnų populiacijoms neturės, tačiau visiškai nesuprantamas E.Gentvilo noras skaldyti dabar esamus didesnius nei 5000 ha medžioklės plotų vienetus. Didesniuose medžioklės plotų vienetuose daugiau medžioja ir medžiotojų. Kauno medžiotojų sąjungoje (KMS) iš 46 medžiotojų klubų ir būrelių 23 medžioklės plotų vienetai yra didesni nei 5000ha, neskaitant tų, kurių plotas didesnis tik iki 50ha. Iš kai kurių kauniškių medžioklės plotų vienetų pagal naujus reikalavimus būtų galima išskirti po 3 ar net 4 naujus. Pačiame didžiausiame KMS 19969 ha medžioklės plotų vienete medžioja 105 medžiotojai. Tai negi garsusis liberalas, padalinęs tokį medžioklės plotų vienetą į keturis, visus 105 medžiotojus galvoja sugrūsti į vieną dalį iš tų keturių, o likusius tris vienetus pasiųsti į aukcioną - neblogas verslo planas, bet absurdiškas: padalinus medžioklės plotus, reikės dalinti ir medžiotojus, o tada tokio skaldymo tikslas visiškai neaiškus. O ar įsivaizduoja p.E.Gentvilas, kiek reikėtų lėšų ir kiek darbų nuveikti skaldant medžioklės plotų vienetus? Reikės iš naujo nustatinėti medžioklės plotų vienetų ribas ir išmatuoti plotus, sudaryti plotų žemėlapis ir medžioklėtvarkos projektus, nustatyti medžioklės plotų bonitetų kategorijas ir mokesčius už gyvūnų išteklių naudojimą, turės kurtis nauji medžiotojų klubai, kuriuos reikės teisiškai įforminti, išduoti jiems naujus leidimus medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimui. Kas ir už kokias lėšas atliks šį betikslį darbą? Gal visuomeniniais pagrindais dirbančios rajonų Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos? Kauno MS veiklos teritorijoje, skaldant didesniuosius medžioklės plotų vienetus, galėtų atsirasti apie 35 nauji ar dar daugiau priklausomai nuo privačių žemės ir miškų savininkų aktyvumo. Šiuos visus naujus vienetus tinkamai įforminti lauktų milžiniškas darbas.
    Po nepriklausomybės atstatymo daug medžiotojų būrelių ir taip suskilo dėl įvairiausių priežasčių. Dalis jų medžioklės plotus ir narius pasidalino taikiai ir geranoriškai, o kitų reikalai sprendėsi teismuose (ko gero dar ir dabar yra neužbaigtų bylų). Medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti yra keliami tam tikri reikalavimai, kas apsunkina geranorišką plotų pasidalinimą, nes dėl kiekvienos medžioklės plotų pėdos einama į teismus. Ypač sunku bus nustatyti ribas tarp naujai įsteigiamų privačių medžioklės plotų vienetų, nes privačių sklypų ribos ne dažnai eina aiškiomis gamtinėmis ar dirbtinai sukurtomis linijomis (keliai, grioviai, upės ir upeliai ir t.t.). Be to, jeigu bus leista medžioklės plotų vienetus sudaryti susikooperavusiems žemės ir miškų savininkams, dabar esamų suformuotų medžioklės plotų vienetų plotai mažės ir dėl to, o valstybinėms medžioklę tvarkančioms įstaigoms ir teismams darbo bus per akis ir be nereikalingo didesniųjų vienetų skaldymo. Be to, E.Gentvilo siūlomi Medžioklės įstatymo pakeitimai apima tik mažą viso įstatymo dalį, bet yra kas taisytina ir daugiau. Tai gal reikėtų diskutuoti su visomis medžioklės tvarka suinteresuotomis pusėmis ir peržiūrėti visą įstatymą iš esmės.

    Vytautas Ribikauskas
    Buvęs ilgametis Kauno rajono Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos narys
    Ūkininko patarėjas, 2017 vasario 21d.

 

2017 02 23


VĮ Valstybinių miškų urėdija Dubravos regioninis padalinys

Įmonės kodas:  132340880

PVM kodas:       LT323408811

Duomenys kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės

Registro centro Kauno filiale

Liepų g. 12, Girionių km. Kauno r. LT-53102

 

Telefonai:  8-37 547266, 8-698 50456

Faksas:      8-37 547374

El.paštas:  info@dumu.lt

Statistikos

Gaisrai Ligos mediena