Straipsniai


MARAS DAR PABUVOS LIETUVOJE

   Kovo 14 d. Kaune Best Western Santakos viešbutyje vyko BTSF-TADS (Global framework for the progressive control of transboundary animal diseases) vienos dienos AKM (afrikinio kiaulių maro) priežiūros ir laukinių gyvūnų kontrolės praktinis seminaras.

    Užsiėmimus pravedė tarptautinės kategorijos ekspertai lenkas Tomasz Padgorski ir latvė Kristine Lamberga. Seminare dalyvavo visos Lietuvos medžiotojų organizacijų bei veterinarinių tarnybų atstovai.
    T. Podgorski seminaro dalyvius supažindino su šernų ekologija, duomenų apie šernų populiaciją rinkimu AKM užkrėstose teritorijose bei AKM kontrolės šernų populiacijoje praktiniais aspektais.
    Kristine Lamberga perskaitė pranešimus: AKM Rytų Europos šernų populiacijoje (geografinis paplitimas, epidemiologinis šernų vaidmuo, užkrato plitimo kelias, rizikos veiksniai); tarptautiniai AKM reglamentuojantys teisės aktai: ES teisės aktai, Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) teisės aktai; ES diagnostinių standartų vadovas; ES sausumos gyvūnų sveikatos kodekso priežiūros modeliai; AKM priežiūra šernų populiacijose (ankstyvas nustatymas vietovėse, turinčiose AKM nepaveiktos teritorijos statusą, AKM stebėsena užkrėstose vietovėse, mėginių ėmimas ir epidemiologinių parametrų apytikris įvertinimas); biosauga AKM užkrėstose šernų populiacijose (biosaugos priemonių vaidmuo medžioklės metu, skerdenų (gaišenų) ir sumedžiotų užsikrėtusių žvėrių saugus tvarkymas, biosaugos priemonių medžioklės aikštelėse užtikrinimas, sumedžiotų žvėrių skerdenų tvarkymas, laukiant AKM testų rezultatų).
Seminaro pabaigoje buvo pravesti praktiniai užsiėmimai seminaro dalyvių grupėse.
Reikia pasakyti, kad seminaro lektoriai kalbėjo daugiausiai apie medžiotojams žinomus (arba bent privalomus žinoti) dalykus, o didžioji pranešimų dalis buvo skirta ne medžiotojams, o veterinarinės tarnybos specialistams. Be to, kalbėta daugiausiai apie Lenkijos ir Latvijos patirtį, siekiant suvaldyti AKM, ir nieko apie šio proceso vyksmą Lietuvoje.
    Iš p. T. Podgorski sužinojome, koks platus šernų gyvenimo arealas, kad derlingose žemėse, lapuočių ir mišriuose miškuose jų gausa didesnė, kad šernai 70-80 proc. minta augaliniu maistu ir kitas medžiotojams gerai žinomas tiesas apie ilgašnipių gyvenimą.
Kiek įdomiau buvo išgirsti apie Lenkijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje bei Italijoje atliktus bandymus mėginant įvertinti šernų migracijos apimtis. Tuo tikslu suaugusiems šernams ant kaklų buvo uždedamos apykaklės su GPS siųstuvais, o jaunikliai šerniukai buvo žymimi įsagais ausyse. Nustatyta, kad suaugę patelės, grupių vedlės, nuolatos gyvena toje pačioje teritorijoje (tame pačiame miške) apie 7 km2 plote. Dienoja šernės tose pačiose vietose miške, o naktimis kiek didesniais atstumais išeina maitintis į laukus. Iš 140 viduryje Belovežo girios antkakliais pažymėtų suaugusių šernų tik 10 proc. atlikdavo tolimesnes migracijas, o likusieji gyveno neišeidami iš girios. Pasak lektoriaus, pavieniai šernai kartais nuklysta 20-28 km, bet dažniausiai vėl sugrįžta į savo nuolatinio gyvenimo vietas. Didesniais atstumais nueina suaugę patinai rujos metu ar naujas grupes formuojančios patelės. T. Podgorski pažymėjo, kad šernus didesniais atstumais nuklysti priverčia ir varymo medžioklės. Tačiau po medžioklės šernų grupės vėl sugrįžta į savo gyvenamąsias vietas. Toliau, iki 20 km ar daugiau, migruoja tik pavieniai šernai (mano galva, sunku tada įvertinti, ar jie taip toli nukeliavo būtent dėl varymo medžioklių, o gal varovų kiek pabaidyti toliau patraukė kitais tikslais). Tačiau lektorius nesiūlo visiškai atsisakyti varymo medžioklių, kaip iš pradžių buvo daroma Lenkijoje, nes šiomis medžioklėmis efektyviausiai galima sumažinti šernų populiacijų gausą.
    Šernai yra socialinė gyvūnų rūšis ir gyvena grupėmis, kurių dydis gali būti 4-15 (30) galvų. Tik suaugę patinai gyvena pavieniui, o prie grupių prisijungia tik rujos metu. Šernų grupių gyvenamoji teritorija gali persidengti ir atskirų grupių žvėrys gali tarpusavyje kontaktuoti, taip platinant AKM užkratą.
Kaip pažymėjo T. Podgorski, siekiant kontroliuoti AKM plitimą, svarbu tinkamai vykdyti duomenų apie šernų populiaciją rinkimą AKM užkrėstose teritorijose. Ši sritis daugiausiai surišta su medžiokle, nes mėginius dėl AKM užkrato nustatymo sumedžiotuose šernuose veterinarinei tarnybai pateikia medžiotojai. Medžiotojai vykdo šernų gaišenų paieškas, teikia duomenis apie šernų populiacijos gausą, tankį, demografinę struktūrą. Lektorius aiškino, kaip nustatyti AKM užkrėstų teritorijų ribas, tačiau tai daugiau aktualu veterinarinei tarnybai. Medžiotojams aiškino kaip mažinti šernų gausą, atlikti šernų apskaitas, kokias priemones taikyti, stabdant AKM plitimą. Kadangi AKM plitimas tiesiogiai priklauso nuo šernų populiacijos tankio, būtina mažinti šernų skaičių, o tai efektyviausiai galima įvykdyti žvėris intensyviai medžiojant. Tačiau medžiojant reikia pasirinkti ir tinkamus medžioklės būdus. Varymo medžioklės turi ir neigiamų pasekmių, nes padidina šernų migraciją.
    Šernų populiacijos gausą lengviausia ir greičiausia ženkliai sumažinti išmedžiojant jauniklius, nes šernų grupėje jų yra daugiausia, tačiau, norint pasiekti ilgalaikio ženklaus populiacijos sumažinimo, būtina daugiau medžioti suaugusias šernes, ką medžiotojai daro labai nenoriai. Kitas šernų populiacijos gausos mažinimo būdas yra nešerti žvėrių. Dėl efektyvesnės medžioklės tykojant paliekamas tik šernų jaukinimas. Kai kurie seminaro dalyviai suabejojo ar pakankamas jaukinimui Lenkijoje nustatytas 10 kg vienam kvadratiniam kilometre per mėnesį leistinas naudoti pašarų kiekis. Lietuvoje šių pašarų kiekis didesnis 10 kartų, nes 1 km2 leidžiama įruošti vieną jaukinimo vietą ir joje galima naudoti 100 kg pašarų. Ypač svarbu medžioklės plotuose kiek galima greičiau surasti ir likviduoti šernų gaišenas, nes per jas AKM plinta daugiausia. Virusas gaišenose gyvybingas gali išbūti visą šaltąjį metų periodą, nuo gaišenų virusą platina vabzdžiai ir maitėdos žvėrys bei paukščiai.
Kristina Lamberga papasakojo apie AKM plitimo geografiją, atsiradimo Europoje ir Pabaltijo respublikose kelius. Nors AKM į Europą pateko per maisto atliekas ir pašarus, spartus jo plitimas toliau vyko per šernus ir šernai tapo antriniu šaltiniu užkrato patekimui į naminių kiaulių laikymo vietas. Maro invazijos protrūkiai kiaulių ūkiuose paprastai sutampa su protrūkiais šernų populiacijose. Dalinai pakartodama T. Podgorski teiginius, K. Lamberga taip pat nurodė AKM plitimo kelius, pabrėždama, kad AKM plitimą spartina šernų gaišenų nelikvidavimas, netinkamas biologinės saugos priemonių taikymas, brakonieriavimas, didelis šernų tankis, gausus šėrimas ir kt.
Beje, taikant biosaugos priemones žinotina, kad prieš AKM taikomos dezinfekcinės priemonės žiemos metu, esant neigiamai temperatūrai , neveikia.
Lektorė pažymėjo, kad AKM inkubacinis laikotarpis yra 3-5 d. Natūralioje aplinkoje vizualiai nustatyti apsikrėtusį šerną praktiškai neįmanoma - aptinkamas tik nugaišęs žvėris. K. Lamberga pastebėjo, kad, AKM tik atsiradus Europoje, buvo skelbiama, jog epidemija plis žaibiškai ir kaip mat išgaiš visi šernai. Tačiau vėliau vokiečių mokslininkai nustatė, kad AKM virusas nėra labai užkrečiamas, kad virusus į aplinką ligotas šernas paskleidžia tik paskutinėje ligos stadijoje, kai karščiuoja, kraujuoja ir gaišta, o ligos pradžioje sveikų šernų neužkrečia. Be to, kai inkubacinis periodas toks trumpas, ligoti šernai toli migruoti negali.
    Į medžiotojų pastebėjimus, kad Vakarų Europos šalyse, dalinai ir Lenkijoje medžiotojai nesilaiko tokių griežtų biologinės saugos reikalavimų kaip pas mus Lietuvoje, netgi sumedžiotus šernus doroja miške ten pat palikdami visas atliekas, tačiau AKM ten nėra labiau paplitęs nei pas mus, lektoriai atsakė, kad jie aiškina ne kaip yra, o kaip turėtų būti. Reikalavimai keliami visiems vienodi, tačiau ne visur jų laikomasi ir ne visur griežtai kontroliuojama jų laikymosi. Latvijoje mažiems medžiotojų būreliams, kurie neturi galimybės įsirengti medžiotojų būstines su visa reikalinga įranga, šernieną iki veterinarinio patikrinimo leidžiama laikyti ir namuose buitiniuose šaldytuvuose. Kokią įtaką tokie biosaugos reikalavimų pažeidimai turi AKM plitimui, nėra nustatyta. Lietuva taiko pačius griežčiausius reikalavimus ir vykdo jų laikymosi griežtą kontrolę, tačiau AKM, atrodo, mūsų miškuose gyvuos dar ilgus dešimtmečius. Nemanau, kad daug kas pritartų vieno seminaro dalyvio pasiūlymui, pasitelkus kariškius, ištratinti visus šernus, o, greičiausiai, tai ir neįmanoma būtų padaryti. .
    Veterinarijos specialistai visas viltis deda į vakcinos prieš AKM sukūrimą, tačiau jos dar teks palaukti. Reikės išmokti gyventi su AKM.
   Vytautas Ribikauskas
   Mūsų girios, 2017 kovas

 

2017 04 19


VĮ Valstybinių miškų urėdija Dubravos regioninis padalinys

Įmonės kodas:  132340880

PVM kodas:       LT323408811

Duomenys kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės

Registro centro Kauno filiale

Liepų g. 12, Girionių km. Kauno r. LT-53102

 

Telefonai:  8-37 547266, 8-698 50456

Faksas:      8-37 547374

El.paštas:  info@dumu.lt

Statistikos

Gaisrai Ligos mediena