Straipsniai


BRIEDIS ŠMĖKLA

          Plantacijos iš gražiausių Lietuvos medžių
    Vykdant miško medžių selekcijos programą, visos Lietuvos miškuose buvo atrenkami patys gražiausi, savo taksaciniais rodikliais ženkliai lenkiantys bendraamžius medžiai, tada vadinti pliusiniais, o dabar rinktiniais medžiais. Įlipant į tų medžių viršūnes, buvo paimami skiepijimui tinkami ūgliai (įskiepiai), kurie buvo skiepijami į atitinkamos medžio rūšies sėklinės kilmės sėjinukus ar sodinukus (poskiepius). Sodinant paaugintus skiepytus medelius, buvo veisiamos miško medžių sėklinės plantacijos bei rinktinių medžių vegetatyvinių palikuonių (klonų) kolekcijos (archyvai). Pirmiausia vykdyta spygliuočių medžių (pušų, eglių, maumedžių)selekcija. Šiuos darbus pagrinde vykdė Dubravos miškų tyrimo stotis (dabar VĮ Dubravos eksperimentinė- mokomoji miškų urėdija), o skiepytus medelius sėklinių plantacijų įveisimui pirko visi Lietuvos miškų ūkiai. Nemaži miško sėklinių plantacijų bei klonų archyvų plotai įveisti ir pačioje Dubravos urėdijoje.
Dubravos urėdijoje, trūkstant tinkamų pušims augti žemės plotų, buvo nuspręsta pušies rinktinių medžių archyvą įveisti Pajiesio (tada dar buvo Jiesios) girininkijoje šlapiose Barauskynės kaimo pievose. Nors man toks sprendimas nepatiko, teko susitaikyti su solidžios komisijos nutarimu. Skiepytus ir šiltnamyje paaugintus pušies sodinukus sodinome derlingoje priemolio dirvoje, kartais net braidžiodami po pavasariais apsemtas pievas. Dalyje ploto, kur vanduo neišdžiūdavo ir lietingą vasarą, netgi teko ekskavatoriumi sukasti kauburius ir ant jų sodinti pušaites.
          Pušų ūgliai - briedžių skanėstas
    Tačiau, kadangi visoje Jiesios girininkijoje neaugo nė viena didelė ar maža pušis, pušies klonų archyvo želdinius įniko niokoti briedžiai, kurių tada Jiesios ir Pajiesio girininkijų miškuose gyveno labai daug. Žiemos metu briedžiai mėgsta maitintis jaunų pušaičių ūgliais, o nuo ūgtelėjusių medelių kamienų lupa žievę. Gausiai mineralinėmis trąšomis tręšiant, išauginti pušų skiepai girių karaliams buvo tarsi maisto papildai (kas dabar plačiai siūloma žmonėms- įvairūs maisto papildai), įvairių mikroelementų šaltinis. Medelių apsaugojimui nuo žvėrių pakenkimų sugalvojome kiekvieną skiepelį aptverti, apgaubiant iš Klaipėdos pasigabento storo žvejų tinklo skiautėmis, pritvirtinant jas ant žemėn įkaltų kuolų po tris prie kiekvieno medelio. Tačiau briedžiams taip rūpėjo sultingi pušaičių ūgliai, kad ūgtelėjusius medelius jie kramtė ir per tinklą. Nedaug nukąstų ūglių žvėrys sugebėdavo išsitraukti per tinklo „akis, "bet medelius suniokodavo.
         Briedis šmėkla
   Tačiau pušaitės briedžių ir stirnų patinus domino ne tik kaip maisto šaltinis. Raguotieji prieš rują ragus mėgsta blizginti į egzotinius medžius bei krūmus. Nors pušys yra paprasti Lietuvos medžiai, bet, kadangi klonų archyvo aplinkoje jos savaime neaugo, žvėris viliojo taip pat, kaip ir miške pasodinti egzotai: sibirinės ir veimutinės pušys, pocūgės, kėniai ir kt, Stirninai per tinklą į pušaites ragus trinti bandė pavasariais, o briedžiai - rudeniop. Trims stirninams toks ragų trynimas per tinklą baigėsi tragiškai - žuvo negalėdami išlaisvinti į tinklą įsipynusius ragus. Įsipynė į tinklą ir vieno briedžio ragai, tačiau girių karaliui užteko jėgų iš įmirkusios dirvos ištraukti kuolus. Į girią briedis nulapatojo, nešdamasis ant ragų tris 1,5 m ilgio kuolus , tarpusavyje sujungtus tinklu ir šiurpindamas jį išvydusius žmones. Sunku nuspėti, kiek ilgai po mišką bastėsi šis briedis - šmėkla, nes jis vengė atvirų vietų, slapstėsi užpelkėjusiose miško vietose kol atsikratė nelemtos naštos.
Deja, sunkiu miško selekcijos ir sėklininkystės centro darbuotojų triūsu įveistas pušies klonų archyvas žvėrių buvo suniokotas visiškai. Plotą teko užsodinti eglutėmis.
           Netrukdykite girių karaliams
    O kai briedžių patinų ragai nuvalyti nuo odos ir nublizginti, trinant į įvairių medelių kamienus, ateina metas girių karalių vestuvėms. Ir, matyt, raguočiui geriau sekasi prisivilioti patelę, jeigu jo ragai būna nublizginti į toje vietovėje retai sutinkamus vietinių rūšių ar egzotinius medžius, prisigėrę jų specifinio aromato. Žinoma, sunku patikėti, kad lengvai porą būtų galėjęs susirasti briedis šmėkla su savo vaiduokliškais ragais...
Per rują briedžiai tampa drąsesni. Nors ir šiaip žmogaus jie nelabai bijo, vestuvių metu kartais tampa visai įžūlūs.
Kartą po šernų tykojimo medžioklės vėlai naktį namo važiavome automobiliu keliu, vingiuojančiu per Dubravos girią. Toje vietoje, kur kelias ėjo per miško pievą, prisivijome briedžių porą. Pačiu kelio viduriu lėtai pėdino briedė, o jai iš paskos pasipuošęs menkais karviškais ragais sekė girių karalius. Briedžiai ketino poruotis. Patinas retkarčiais uždėdavo priekines kojas ant patelės nugaros ir tipeno ant dviejų užpakalinių, o patelei nesustojant, vėl žirgliojo visom keturiom. Negalėdami žvėrių aplenkti siaurame kelyje, pačia lėčiausia pavara šliaužėme iš paskos mes - penki medžiotojai, susigrūdę į mano vairuojamą „Moskvičių". Nors briedžių sumedžiojimo limitai dar nebuvo išnaudoti, o kreivaragis būtų labai tikęs eksportui, sumedžioti jį noro nebuvo, nes automobilio bagažinėje drybsojo du sumedžioti šernai, o laikas jau buvo gerokai po vidurnakčio. Sumedžiojus briedį, kol jis būtų nugabentas į mėsos kombinatą, būtų tekę tampytis visą likusią nakties dalį ir mažiausiai dar pusdienį. Tad kantriai sekėme paskui girių karalių porą, o mirksėjimas automobilio šviesomis ir garsiniai signalai nė kiek negelbėjo. Tik, kai kvartaline linija tiesiai ėjęs kelias staiga pasuko į šoną, briedžiai nužirgliojo tiesiai į eglyną nyrančia proskyna, o mes nuvažiavome savais keliais. Briedžių porą atsilikę tik 20-30 m sekėme kelis šimtus metrų, visi stebėdamiesi tokiu girių karalių įžūlumu. O visa karališkosios poros elgsena tarsi bylojo: „Netrukdykite girių karaliams"...

Miškai, 2017 balandis

2017 04 19


VĮ Valstybinių miškų urėdija Dubravos regioninis padalinys

Įmonės kodas:  132340880

PVM kodas:       LT323408811

Duomenys kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės

Registro centro Kauno filiale

Liepų g. 12, Girionių km. Kauno r. LT-53102

 

Telefonai:  8-37 547266, 8-698 50456

Faksas:      8-37 547374

El.paštas:  info@dumu.lt

Statistikos

Gaisrai Ligos mediena