Straipsniai


NETIKĖTA BAIGTIS (KARTAIS IR BANANAS MEDŽIOKLĖJE PRAVERČIA)

      Iš kur atsirado ir kur pradingo miško pievos
Sovietmečiu, kai negalėdami galo sudurti su galu visi miškininkai laikė gyvulius, trūko pievų šieno ruošimui. Todėl grioviais nusausintų juodalksnynų kirtavietėse, išrovus kelmus ir išstumdžius juos į plotų pakraščius, buvo įruošiamos kultūrinės pievos. Tose pievose šienaudavo ir miško darbininkai, ir tarnautojai, nes karves laikė netgi dažnas miškų ūkio direktorius. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, subyrėjus kolūkiams, žmonės atgavo turėtas žemes. Žemes atgavo ir miškininkai. Miško pievos, kuriose žėlė ne pati geriausia žolė, tapo nereikalingos. Kiek vėliau gyvulininkyste nustojo verstis ne tik miškininkai, bet ir daugelis kaimo gyventojų. Miško pievose pradėjo želti savaiminiai berželiai, karklų krūmai, eglaitės, o sausesnėse vietose ir pušaitės. Ilgainiui didžioji dalis pievų, esančių miškuose, buvo apsodinta medžiais. Tik maži pievų ploteliai buvo palikti bioįvairovės tikslais, kad želtų kokios retesnės žolės, kad būtų kur pasiganyti žolėdžiams gyvūnams, lizdelį susisukti pievose perintiems paukščiams.
Kur ganosi stirnos, atsiras ir ožys
       Vienoje tokioje Dubravos girios pievoje, kurios trečdalis jau buvo apaugęs ūgtelėjusiais savaiminiais beržais, o likusi dalis apsodinta mažomis eglaitėmis, susiruošiau patykoti stirnino. Sodinant mišką šviežiai sujudintoje dirvoje tarp eglučių žėlė vešli žolė, kurios pakramsnoti išeidavo elniai ir stirnos. O birželį, kai artinasi stirnų vestuvių metas, kur ganosi stirnaitės , netoliese visada surasi ir ožį. Kad stirninas lankosi miško želdiniais paverstoje pievoje, liudijo ir ragais nutrinti berželiai, o ypač tarp jų išsistiebę pavienės liaunos pušaitės.
Laikiną primityvų bokštelį pasistačiau ant pačio stirnų tako, nes aplinkui nebuvo kito tinkamo lipynei atremti medžio, kaip tik tas vienintelis storesnis beržas, pro kurį ir buvo pramintas laibakojų takas.
Stirninas buvo atsargus
       Naujame bokštelyje sėdint patį pirmą vakarą, jau gerokai pritemus, miške už nugaros išgirdau tylius kažkokio žvėrelio žingsnius. Geriau įsiklausęs, supratau, kad pievos pusėn eina stirna, ko gero, mano laukiamas ožys. Tačiau žvėris artinosi taip tyliai, kad kartais suabejodavau, ar tai gali būti stirna, o gal tipena kokia lapė. Vos girdimai stirninas (sakykim, kad tai jis) perbrido seklų griovį, esantį man už nugaros visai netoli pievos pakraščio, ir dar kiek paėjėjęs sustojo tiesiai po bokšteliu. Sėdėjau tarsi suakmenėjęs - net nebaidžiau gausiai veidą ir rankas aptūpusių uodų, kad tik nenubaidyčiau atsargiojo ožio. Stirninas stovėjo labai ilgai. Nedaug kraujo liko mano gyslose, o tuntas uodų patelių galėjo džiaugtis sočia vakariene ir galimybe, krauju pasimaitinus, pratęsti savo giminę. Tačiau ir po ilgo klausymosi į pievą ožys neišėjo. Gal per daug įtartinas jam pasirodė naujas įrenginys, staiga atsiradęs tiesiog ant jo tako. Gilyn į mišką stirninas pasitraukė dar tyliau nei buvo atėjęs - išgirdau tik brendantį per griovį. Lengviau atsidusęs po įtempto laukimo, su malonumu traiškiau kraujo prisisiurbusius uodus (vis tik ne visiems teks laimė pasidauginti), galvodamas, ar beverta pratęsti šio vakaro nenusisekusią medžioklę.
Padėjo bananas
       Tačiau eiti į susirinkimo vietą po medžioklės dar buvo per anksti, tad pasilikau dar kurį laiką pašerti uodų. Po pusvalandžio, šį kartą apibartas nežinia iš kur atsiradusio juodojo strazdo, ožys vėl sugrįžo. Vėl tyliai perbrido griovį ir vėl ilgam sustojo po bokšteliu. Ir taip stirninas per vakarą manevravo net keturis kartus: atsėlina, pastovi po bokšteliu ir vėl pasitraukia gilyn į mišką. Taip po trejeto valandų kankinimosi atėjo laikas baigti medžioklę ir eiti į sutartą vietą susitikti su kitais to vakaro medžiotojais. Tačiau vis dar delsiau - nesinorėjo likti ožio pergudrautam. Tada striukės kišenėje aptikau nežinia nuo kada užsilikusį bananą ir, kad apsiraminti, nusprendžiau jį sukramsnoti. Bananas buvo gerokai apsitrynęs, bet vienas jo galas dar tiko atsikąsti. Tačiau vos tik atsikandus banano, vėl išgirdau (jau ketvirtą kartą), kaip ožys perbrido griovį ir, kaip visada, sustojo prie pat bokštelio. Sprendžiant pagal klausą, stirninas stovėjo gal tik už 3-4 žingsnių nuo beržo, į kurį buvo atremta mano lipynė. Kai žvėris stovi tiesiai už nugaros ir dar taip arti, sėdint primityvioje lipynėje atsigręžti į jį ir nenubaidyti tiesiog neįmanoma. Be to, kad ir labai arti tarp krūmų ir žolių stovintį žvėrį neįžiūrėsi, netgi pasišvietęs prožektoriumi. Reikėjo kaip nors priversti ožį išeiti į atvirą vietą. Bet nesugalvojau, kaip tai padaryti. Ką gi teks pripažinti, kad šį kartą laimėjo ožys. Ilgiau žaisti su juo neturėjau laiko, nes manęs nesulaukdami prožektorių šviesomis jau signalizavo medžioklės draugai. Tada iš apmaudo, nusitaikęs į menamą ožio stovėjimo vietą sviedžiau prakąstą bananą. Nežinau, ar pataikiau bananu į stirniną, tačiau jis, trumpai skardžiai viauktelėjęs, keliais dideliais šuoliais iššoko į pievos pakraštį, o po akimirkos nakties tamsą praskrodė ryški medžioklinio prožektoriaus šviesa (tada medžioklės taisyklės dar leido šviesti į taikinį medžiojant visus žvėris) ir, nugriaudėjus šūviui, ožys išsitiesė žolėje be gyvybės ženklų. Stebėdamasis tokia netikėta medžioklės baigtimi, apžiūrinėjau sumedžiotą žvėrį. Buvo tai senas stirninas savotiškai gražiais trišakiais ragais. Tik vienas ragas buvo keistai išsilenkęs lanku. Kaip paaiškėjo stirniną dorojant, jis jau buvo žeistas anksčiau, ko gero praėjusio medžioklės sezono metu: priekinė koja buvo numušta šratų ir suaugusi, kaulams kiek prasikeitus, dėl ko ožys šlubavo, šratai buvo permušę ir tris šonkaulius, bet ir jie buvo sėkmingai suaugę. Gyvybiškai svarbūs vidaus organai pažeisti nebuvo, todėl ožys išgyveno. Štai iš kur toks stirnino atsargumas- buvo jau patyręs, ką reiškia susidurti su medžiotojais. O ir stirnino ragas kreivas išaugo dėl patirtos traumos.
       MIŠKAI, 2017 birželis 2017 07 04


VĮ Valstybinių miškų urėdija

Dubravos regioninis padalinys


Įmonės kodas:  132340880

PVM kodas:        LT323408811

Duomenys kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės

Registro centro Kauno filiale

Liepų g. 12, Girionių km. Kauno r. LT-53102

Telefonai:  8-37 547266, 8-698 50456

Faksas:      8-37 547374

El. paštas: dubrava@vivmu.lt

Statistikos

Gaisrai Ligos Mediena