Straipsniai


PYPSINTYS ŪDRIUKAI (Susitikimai su ūdromis)

Gyvena ne tik krištolinio tyrumo upeliuose
      Ūdra yra įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą, tačiau jai tenai tikrai nėra kas veikti. Daug kas įsivaizduoja, kad ūdros gyvena tik prie švarių su skaidriu vandeniu upelių, kur nardo upėtakiai, kiršliai ir kitos švarių vandenų karališkosios žuvys. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Su ūdrų gyvenimu, ko gero, geriausiai susipažinę bebrų medžiotojai šiuos žvėrelius sutinka uždumblėjusiose pelkėse, prarūgusio vandens sklidinuose pro galvijų fermas einančiuose grioviuose ir visur kitur, kur vandenyje gali išgyventi bet kokia gyvastis: varlės, karosai, kur plaukioja ondatros. Ūdras sutiksi beveik visur, kur savo gyvenvietes įsikūrę bebrai. Kaip ūdros pateko į Raudonąją knygą, sunku pasakyti. Matyt niekas nesugebėjo jų bent kiek tiksliau suskaičiuoti, kaip dabar nesuskaičiuojami vilkai ir lūšys. Gerai, kad vilkai neatsidūrė Raudonojoje knygoje, kur lūšys, beje, visai be reikalo jau tupi. Mano medžioklės karjeros pradžioje ūdras dar buvo galima medžioti, tačiau nepasakyčiau, kad medžiotojai būtų veržęsi tai daryti. Nors ūdrų tykojimas prie neužšąlančių properšų upeliuose žiemą mėnulio pilnaties naktimis labai romantiškas, jas medžiodavo tik pavieniai entuziastai, na, žinoma, ir tai medžioklei specializavęsi brakonieriai, ūdras gaudę spąstais.
Gal jau laikas išsikraustyti iš Raudonosios knygos
       Dabar ūdrų yra tiek, kad būtų laikas jas paleisti iš Raudonosios knygos ir nustatyti jų medžioklės terminus. Šiuo metu, kai gyvūnus leidžiama gaudyti tik su taip vadinamais selektyviniais spąstais, kurie turi užtikrinti sugavimą tik to žvėrelio, kuriam gaudyti jie skirti, manau, kad į bebrams skirtus tokius spąstus taip pat, kaip ir į anksčiau naudotus spąstus, gyvūną sugriebiančius už galūnių, papuola ir ūdros. Tačiau kiek ūdrų sugaunama medžiojant bebrus, duomenų nėra. Kas, sugavęs draudžiamą žvėrelį, gabens jį į rajonų aplinkos apsaugos agentūras ar T.Ivanausko zoologijos muziejų ir dėl to dar prasimanys visokių problemų. Sugauta ūdra paprasčiausiai išmetama. Neoficialiais duomenimis, sovietmečiu, kai bebrai buvo gaudomi už galūnių sugriebiančiais spąstais, 100 sugautų bebrų tekdavo 5 į spąstus papuolę ūdros.
       Dabar dažnai kreipiasi privačių valdų savininkai, kurie savo sklypuose turi įsiruošę tvenkinius ir augina įvairias žuvis, prašydami patarimo, ką daryti su į jų žuvis įnikusiomis ūdromis. O patarimo kaipo ir nėra: patikimai ir estetiškai tvenkinių neaptversi taip, kad į juos neįsigautų plėšrūnės, kaip ir sunku apsaugoti sodybos vaismedžius bei dekoratyvinius medžius nuo aštriadančių bebrų. Geriausia būtų tuos žvėrelius, kurie žalą daro artimoje žmogaus aplinkoje, sumedžioti. Medžioklės įstatymo 4 skyriaus 3 punktas skelbia, kad:" Sodybose ir negyvenamuose pastatuose bei jų priklausiniuose šių objektų savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę, nepaisydami Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytų medžioklės terminų, naudodami šiose taisyklėse numatytas leistinas gaudymo priemones, gaudyti bei pasiimti tų rūšių plėšriuosius medžiojamuosius žvėris, kuriems minėtose taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas. Ši veikla nelaikoma medžiojimu, ir ją vykdantis asmuo neprivalo būti medžiotojas". Kad būtų galima taip pasielgti ir su ūdromis, reikėtų joms nustatyti medžioklės terminus arba, kaip išimtį įrašyti į įstatymo punktą, kaip to reikėtų ir dėl bebrų. Įstatyme žodį „sugauti" vertėtų keisti į kažkieno neseniai sugalvotą terminą „išimti iš gamtos", kas taikoma vilkų sumedžiojimui ne sezono metu. Beje, terminą įstatyme keisti reikėtų taip pat daugiausia dėl vilkų. Vilkas yra plėšrusis žvėris ir jam yra nustatyti medžioklės terminai, todėl jis atitinka kriterijus dėl įstatymo punkte numatytos veiklos. Tačiau sugauti vilką spąstais medžioklės taisyklės neleidžia. Belieka šaunamasis ginklas, kurį, teisėtai laikomą, būtų galima naudoti, esant terminui „išimti", o ne „sugauti". Šaunamasis ginklas praverstų ir likviduojant po kiemus besibastančias niežuotas (o tuo labiau pasiutusias) lapes, mangutus ar šakalus. O vietoj žodžių „leistinas gaudymo priemones" reikėtų rašyti „leistinas medžioklės priemones".
Pirmasis susitikimas su ūdra
       Dar būdamas moksleiviu pirmą vasarą medžiojau antis Tėviškės durpyne. Saulei tekant, sėdėjau prie nedidelio atviro vandens plotelio, laukdamas iš laukų balų į pelkę sugrįžtančių paukščių. Staiga viduryje žaliu plūdenų kilimu aptraukto vandens akivaro išniro kažkokio žvėrelio ūsuotas snukutis. Iš karto atpažinau, kad tai ūdra, nors buvau ją matęs tik knygų apie medžioklę piešiniuose. Be to, tuo metu durpyne kitų vandenyje nardančių gyvūnų dar nebuvo: nei ondatrų, nei bebrų ar audinių. Nežinau, ar gaudydama žuvis, ar tik žaisdama saulės spindulių nutviekstame vandenyje, ūdra žaismingai vartėsi kūliais, nardė, kartais gana ilgai išbūdama po vandeniu, plaukiojo ratais, palikdama savotiškas brydes žaliame plūdenų kilime. Žavėdamasis žvėrelio judrumu, stebėjau ūdrą gana ilgai, kol netoliese nugriaudėjo kitų medžiotojų šūviai į antis, po kurių žvėrelis panėrė ir daugiau nepasirodė vandens paviršiuje. Vėliau su ūdromis durpyne susitikdavau gana dažnai.
Ūdros grioviu iš Šeimenos upelio ateidavo net į pelkutę, kurioje telkšojo trejetas atviro vandens akivarų su karosais, vijūnais ir po neršto užsilikusia viena kita lydeka, buvusią prie pat mūsų sodybos. Ir tada man jau tapo aišku, kad šiems žvėreliams gyventi visai nebūtini upėtakiniai upeliai, kaip buvau susidaręs nuomonę iš perskaitytų knygų.
Pypsintys ūdriukai
       Su draugu Viktoru gaudėme bebrus Dubysoje. Nebaigus tikrinti spąstus, užklupo vakaras, tad nakvoti susiruošėme čia pat prie upės. Jau visiškoje tamsoje pastatėme palapinę ir užkūrėme mažą laužiuką, kad nors kiek pradžiovinti permirkusius rūbus, pašildyti sustingusius sąnarius ir išsivirti arbatos. Begurkšnojant karštą arbatą, ramiai tamsoje čiurlenančioje upėje pasigirdo gana garsus, bet kažkoks liūdnas pypsėjimas. Nė vienas nesupratome, kas skleidžia tokius garsus, nors labai seniai vaikystėje tokį pypsėjimą buvau girdėjęs tėviškės durpyne, bet taip ir nebuvo pavykę nustatyti to balso skleidėjo tapatybės. Dabar paslaptingasis pypsėtojas atplaukė Dubysa , išsiropštė iš vandens ties mūsų stovykla ir žole apžėlusiu krantu patraukė tiesiai į laužo šviesą. Draugas griebėsi šautuvo, bet tuoj jį nuleido, nes į laužo liepsnų apšviestą ratą , blizgindamas smalsiomis juodomis akutėmis, ištipeno mažas ūdriukas. Nors jau buvo lapkritis, ūdriukas tebuvo vos kiek ūgtelėjusio kačiuko dydžio, gal tik kiek ilgesnio kūno. Ūdros vaikus veda gerokai ištęstu laikotarpiu, tad mažų ūdriukų gali aptikti ir vėlai rudenį. Patyrinėjęs laužą ir vos nenusvilęs savo trumpučių ūselių, žvėrelis, vis gailiai pypsėdamas, vėl pasuko link upės ir įsliuogęs vandenin nupypsėjo pasroviui. Stovėjome su draugu ant tamsoje juoduojančios upės kranto ir negalėjome suprasti, ką reiškia toks ūdriuko vizitas. Po keleto metų tokį ūdriukų gailų pypsėjimą girdėdavau prie Novos upelio po to, kai buvau radęs brakonieriaus spąstuose žuvusią ūdros patelę. Kitą kartą trys pypsintys ūdriukai rugsėjo vakare buvo atitipenę prie draugo, tykojusio šernų Kauno marių pakrantėje, bokštelio. Matyt, taip gailiai pypsi motinos netekę ūdrų jaunikliai, o jos ieškodami blaškosi nė žmonių nebodami. Prisiminiau, kad ir vaikystėje durpyne girdėti pypsėjimai sutapo su kaime pasklidusiomis kalbomis apie vieno su šautuvu mėgusio pasišvaistyti vyrioko nušautą ūdrą.
Ir ūdros mėgsta žaidimus
       Tačiau kai ūdrų šeimynai pavyksta išgyventi kartu, gali stebėti, kaip jie visi linksmai žaidžia. Vėlyvo rudens ankstyvą rytą Novos upelio krantu ėjau tikrinti Novaraistyje bebrams paspęstus spąstus. Toliau priekyje išgirdau kažką pliumpsint į upelio vandenį. Norėdamas pamatyti, kas kelia triukšmą ramų šalnotą rytmetį, atsargiai, prisidengdamas pakrantės krūmais, prisėlinau prie triukšmadarių ir nustebau, išvydęs neįprastą vaizdą: nuo aukštoko molingo upelio skardžio ant pilvų čiuožė ir pliumpsėjo į vandenį ūdrų šeimynėlė. Trys katės dydžio jaunikliai ir jų motina užsiropšdavo į skardžio viršų ir vienas paskui kitą šliuoždavo žemyn ir su triukšmu panirdavo į vandenį. Molio skardyje blizgėjo nugludinta šlapia šliūžė. Matyt, ūdrų šeimyna taip linksminasi dažnai. Ilgai stovėjau ir žado netekęs gėrėjausi ūdrų šeimynos žaidimu. Tiesiog sunku buvo patikėti, kad taip gali žaisti gyvūnai. Beje, panašiai elgiasi ir bebrai stačiuose molinguose Nevėžio skardžiuose.
Selektyvinių spąstų nėra
       Nežinau, kas sugalvojo tuos selektyvinius spąstus. Gal kada kompiuterizuoti tokie spąstai, gebantys nustatyti žvėries rūšį ir atbaidantys medžioti neleidžiamą gyvūną, ir atsiras. Dabar tie selektyviniai spąstai užmuš kiekvieną panašaus dydžio žvėrelį, kuris tik įkiš galvą į žabangus. Ten, kur vaikštinėja, plaukioja ir nardo bebrai, kuriuos su spąstais gaudyti galima, labai dažnai lankosi ir ūdros, o bebrams skirti spąstai pagal žvėrelių masę ir kūno matmenis puikiausiai tiks ir ūdroms. Todėl, kad gaudant bebrus nesugauti medžioti draudžiamos ūdros, daugiau priklauso ne nuo spąstų tipo, o nuo medžiotojo patirties. Reikia vengti spąstus spęsti senose bebravietėse, ant perlipimo takų per senas apleistas užtvankas, prie senų susmukusių bebrų trobelių bei apleistų urvų. Visose šiose vietose gali tikėtis sugauti ir bebrą, nes jie kartais apsilanko ir apleistose senose bebravietėse, bet tokiose vietose didelė tikimybė, kad į spąstus pateks ūdra. O bebravietėse, kur vyksta intensyvus didelės bebrų šeimynos gyvenimas, ūdros apsilanko daug rečiau.
       Tačiau ūdros nėra toks jau retas gyvūnas (priešingai jas jau galima pradėti medžioti), kad, netyčia sugavus, reikėtų jas tampyti ar tai į Aplinkos agentūrą, ar į zoomuziejų - užtektų tik įrašyti į medžioklės lapą, na, gal dar telefonu informuoti Gyvosios gamtos apsaugos inspektorių. 2017 07 04


VĮ Valstybinių miškų urėdija

Dubravos regioninis padalinys


Įmonės kodas:  132340880

PVM kodas:        LT323408811

Duomenys kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės

Registro centro Kauno filiale

Liepų g. 12, Girionių km. Kauno r. LT-53102

Telefonai:  8-37 547266, 8-698 50456

Faksas:      8-37 547374

El. paštas: dubrava@vivmu.lt

Statistikos

Gaisrai Ligos Mediena