Saugomos teritorijos


                                                              MIŠKŲ URĖDIJOS VEIKLOS TERITORIJOS MIŠKŲ GRUPĖS IR POGRUPIAI

 

Grupių ir pogrupių pavadinimai Inventorizuotas plotas, ha % nuo viso ploto  Miško žemės plotasMedynų plotas, ha % nuo medynų ploto 
 I grupės (gamtinių rezervatų) miškai 119 0,6 117 115 0,6
 II grupės (specialios paskirties) miškai, iš viso 2793 15,2 2720 2470 15,1
 A. Ekosistemų apsaugos miškai 1607 8,8 1554 1464 8,7
 B. Rekreaciniai miškai iš viso 1186 6,4 1166 1006 6,4
 III grupės (apsauginiai) miškai, iš viso 971 5,3 946 839 5,3
 IV grupės (ūkiniai) miškai, iš viso 14540 78,9 14286 13456 79,0
 Iš viso: 18424 100 18069 16881 100

 
                                                                                           SAUGOMOS TERITORIJOS

Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams.

Saugomų teritorijų bendra charakteristika pateikta 1.9 lentelėje ir 8 priede, o detalesnė miškų charakteristika 1.1 skyriuje (1.29 lentelė).

Kauno marių regioninis parkas. Įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo" , siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio žemutinės dalies kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Kauno marių regioninio parko nuostatai patvirtinti 1999 m. balandžio 29 d. LRV nutarimu Nr.490. Kauno marių RP ir jo buferinės apsaugos zonų ribų planas patvirtintas 2005 m. spalio 12d. LRV nutarimu Nr.1083 (Žin.,2005, Nr.123-4397). Kauno marių RP apsaugos reglamentas patvirtintas 2002 m. rugpjūčio 10 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr.416 (Žin., 2002, Nr.86-3715), Kauno marių RP tvarkymo planas patvirtintas 2006 m. kovo 7 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-111 (Žin.,2006, Nr.30-1060).

Dubravos rezervatinė apyrubė. Įsteigta LRV 1994-12-30 nutarimu Nr.1360 m. (Žin.,1995, Nr.3-55), siekiant išsaugoti retas miško augavietes, našius spygliuočių medynus ir kitas augalų bendrijas.Visa teritorija turi buveinių apsaugai svarbios teritorijos statusą.

Jiesios valstybinis kraštovaizdžio draustinis. Įsteigtas LTSR MT 1960-09-27 nutarimu Nr.517 (Žin.,1960, Nr.27-244, siekiant išsaugoti vertingas mokslui Jiesios upės slėnio atodangas su kvartero sluoksniais ir kreidos luitais, erozinius šlaitus, krantus bei retuosius augalus, vabzdžius. Draustinio ir jo jo buferinės apsaugos zonos ribų planas patvirtintas LR Vyriausybės 2007-12019 nutarimu Nr.1411 (Žin., 2008, Nr.2-59), tvarkymo planas patvirtintas, patvirtintas LR apsaugos ministro įsakymu Nr.D1-13 (Žin., 2008, Nr.7-254).

Kamšos valstybinis botaninis - zoologinis draustinis. Įsteigtas LTSR MT 1960-09-27 nutarimu Nr.517 (Žin.,1960, Nr.27-244) siekiant išsaugoti įvairiarūšę fauną ir florą, retųjų augalų augavietes. (LRV 1997-12-29 nut. Nr1486 (Žin., 1998, Nr.1-9). Visa teritorija turi buveinių apsaugai svarbios teritorijos statusą.

                                                                                Europos ekologinio tinklo NATURA 2000 teritorijos

Siekiant įgyvendinti ES direktyvų "Dėl laukinių paukščių apsaugos ir "Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos" reikalavimus, Lietuvoje plėtojamas NATURA teritorijų tinklas yra integruojamas į dabartinę nacionalinę saugomų teritorijų sistemą. Lietuvoje steigiamos Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijos, kurias šiuo metu sudaro paukščių apsaugai svarbios teritorijos (sutrumpintai - PAST) ir vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (sutrumpintai - BAST).

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos yra: Kauno marios (1002 ha miško), Nemuno upės pakrantė ir salos tarp Kulautuvos ir Smalininkų (2,7 ha).

Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos kriterijus miškų urėdijos veiklos teritorijoje yra: Dubravos sengirė (118 ha), Kamšos miškas (293 ha), Kauno marios (1012 ha), Jiesios upė ir jos slėniai (112 ha), Viršužiglio (306 ha), Vaišvydavos apylinkių (22,6 ha)

Saugomų teritorijų tinklas kurtas atsižvelgiant į regiono gamtinį karkasą. Jį sudaro geoekologinės takoskyros, migracijos koridoriai ir geosistemų vidinio stabilizavimo arealai. Pagal svarbą išskiriamos europinės, nacionalinės, regioninės ir vietinės reikšmės gamtinio karkaso dalys.

                                                                          SAUGOMŲ TERITORIJŲ MIŠKŲ BENDRA CHARAKTERISTIKA

 

Pavadinimas Miškų plotas
urėdijos
teritorijoje
 Pagal nuosavybę   Pagal miškų grupes
 Valstybiniai draustiniai:      Valstybiniai      
 Privatūs ir kiti
   I  
II
III
IV
 Jiesos kraštovaizdžio draustinis 113,9  113,9             113,9  
 Kamšos bitaninis-zoologinis draustinis 301,5 299 2,5  301,3  0,2
 Regioniniai parkai:                          
          
 Kauno marių regioninis parkas 1427,1 1331,7 95,4  602,3411,4
5,1
 Dubravos rezervatinė apyrubė 119,2 119,2  117,4   
 PAST 1004,7 923,0 81,7 689,5
307,3
7,9
 PAST 1535,7 1344,9 190,8 117,71102,6
307,3
8,1

 

 Visi miškai
 Valstybinės reikšmės miškai
 Girininkija   Plotas, ha  
         ha         
 Saugomų teritorijų plotas % nuo miško ploto
    Plotas, ha     
       ha     
 Saugomos teritorijos % nuo miško ploto
 Šilėnų            
 2861 870 30 2441756 
31
 Vaišvydavos 3057 683 22 3015 680 23
 Kuro 3211 0 0 2846 0 0
 Ežerėlio 4923 301 6,1 3138 299 9,5
 Pajiesio 4369 114 2,6 2090 0 0
 Iš viso 18421 1968 10,7 13530 1735 12,8

                                                                                                         Dubravos miškų urėdijos įsipareigojimu saugomi plotai 

Specialaus tarptautinio Lietuvos ir Švedijos vykdyto projekto metu buvo inventorizuotos buveinės, Lietuvoje pavadintos Kertinėmis miško buveinėmis (toliau tekste - KMB), kurios užima tik nedidelę visų miškų dalį, tačiau jose telkiasi palyginti daug kraštovaizdyje aptinkamų biologinės įvairovės elementų, ypač retų ar nykstančių organizmų rūšių.

Kertinė miško buveinė (KMB) - nepažeistas miško plotas, kuriame dabar yra didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų specializuotų buveinių rūšių.

Potenciali kertinė miško buveinė (PKMB) - teritorija, kuri palyginti greitai (per kelis dešimtmečius) taps kertine miško buveine, jeigu ji bus tvarkoma siekiant palaikyti biologines vertybes.

Kertinės ir potencialios kertinės miško buveinės papildo esamą saugomų teritorijų tinklą užtikrinančią biologinės įvairovės išsaugojimo sistemą.

Dubravos miškų urėdijos teritorijoje KMB inventorizacija buvo vykdyta 2001 metais. (vykdytojas Jonas Grigaliūnas). Remiantis galutiniu suderintu su Dubravos miškų urėdija ir Kauno marių regioniniu parku saugomų kertinių miško buveinių sąrašu (2004-05-11), jų skaičius valstybiniuose miškuose buvo 82 KMB ir 2 PKMB. Vykdant 2012m. miškų inventorizaciją formuojamų taksacinių sklypų ribos derintos su kerrtinių buveinių kontūrais. Koreguotas sąrašas - 83 kertinės miško buveinės 113,1 ha plote.

Vadovaujantis Rainforest Alliance laikinuoju standartu miškų valdymo vertinimui Lietuvoje (FM-32 - Lietuva), versija 3.0 Dubravos miškų urėdija įsipareigojo saugoti ir nevykdyti jokių kirtimų miško sklypuose, užimančiuose ne mažiau 5% urėdijos administruojamų valstybinės reikšmės miškų ploto. Sklypai buvo išskirti Dubravos miškų urėdo įsakymu. Po 2012 m. inventorizacijos patikslinus sklypus ir jų plotus, urėdo įsakymu 2013 m. gruodžio 20 d. Nr. TV-115 naujai patvirtintas natūraliai raidai paliekamų sklypų sąrašas (.pdf), plotas 700 ha ( 5,16%).

Dubravos miškų urėdijos veiklos teritorijoje yra užregistruotos 36 retų ir saugomų paukščių lizdavietės, 17 augalų, samanų, kerpių ir vabzdžių radviečių. Duomenys pateikti Gamtosauginių priemonių plane (vykdytojas - G. Pleskevičius). Plane pateikti kertinių buveinių sąrašai pagal girininkijas, natūraliai raidai paliekamų miško sklypų sąrašas, buveinių vietos pažymėtos gamtosauginiame žemėlapyje,. Plane pažymėti ir aprašyti kiti ekologiškai vertingi miško sklypai: pelkiniai miškai paliekami natūraliai raidai (75 ha); neapaugusios medynais miško pelkės (47 ha); mažos miško aikštelės ir laukymės (14 ha); saugomos nuo apaugimo miško aikštės ir laukymės (67 ha); šlaitų medynai (473 ha). Bendras ekologiškai vertingų miško sklypų plotas 675 ha (5,0 % nuo viso miškų ploto). Be to, pažymėti miško sklypai (148 vnt.) su pavieniais senmedžiais.

Visoje Dubravos miškų urėdijos veiklos teritorijoje esami gamtos ir kultūros paveldo objektai aprašyti Rekreacinio sutvarkymo projekte (vykdytoja - V. Naureckaitė), kur pateikti lankytinų kultūros ir gamtos paveldo objektų sąrašai, pagal adresą nurodant, kurie iš jų yra valstybiniuose miškuose.

 

 Visi miško lankytojai ar poilsiautojai pastebėję retų rūšių radavietes ar augavietes, paukščių lizdus ar kitas gamtines vertybes prašome informuoti artimiausios girininkijos girininką arba atsiųsti informaciją el. paštu info@dumu.lt arba informuoti telefonu +370 687 49268.

 



VĮ Valstybinių miškų urėdija

Dubravos regioninis padalinys


Įmonės kodas:  132340880

PVM kodas:        LT323408811

Duomenys kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės

Registro centro Kauno filiale

Liepų g. 12, Girionių km. Kauno r. LT-53102

Telefonai:  8-37 547266, 8-698 50456

Faksas:      8-37 547374

El. paštas: dubrava@vivmu.lt

Statistikos

Gaisrai Ligos Mediena