Dubravai — 55

Vienai iš jauniausių Lietuvoje VĮ Dubravos eksperimentinei – mokomajai miškų urėdijai šių metų gegužę sukako 55 metai. Tradiciškai nuo pat urėdijos (tada vadinosi Dubravos miškų tyrimo stotimi) įkūrimo kiekvienais metais gegužės viduryje minima įmonės įsteigimo data. Šia proga suruošiamos darbuotojų išvykos į gamybinius bei rekreacinius objektus, aptariami praėjusiais metais nuveikti darbai ir pasiekti rezultatai. Paprastai miško poilsiavietėje surengtoje vakaronėje bendrauja įvairių kartų miškų specialistai ir kiti darbuotojai, nes į įmonės metinių minėjimus kviečiami ir buvę urėdijos darbuotojai – senjorai.Kas penkeri metai , minint urėdijos jubiliejus, Arlaviškių botaninio draustinio Kadagių slėnyje pasodinamas atminimo ąžuoliukas. Šią gegužę pasodintas jau vienuoliktas medelis- auga visa medžių- tvirtybės simbolių alėja.Apžvelgiant praėjusių metų darbus, urėdijos darbuotojams tikrai yra kuo didžiuotis. Sėkmingai likviduoti 2010 m. vasaros škvalo padariniai. Realizuojant vėjavartų ir vėjalaužų sudarkytuose medynuose pagamintą medieną, gauta nemažai pajamų. 2011 m. gautas 3,65 mil. Lt pelnas Dubravos urėdiją iškėlė į pirmąją vietą Lietuvos miškų urėdijų tarpe. Škvalo nuniokotų medynų kirtavietės jau baigiamos apsodinti naujais miškais. Už dalies audros pražudytų medynų tvarkymą ir atkūrimą bus gauta ES fondų parama.Prisimenant urėdijos istoriją, reikia paminėti, kad pusšimtis metų šią gegužę sukanka kartu su miškininkų įstaigomis, įsikūrusiomis ant Nemuno kranto, pradėjusiai augti Girionių gyvenvietei. Šios sukakties minėjimas įvyks gegužės 26 d.  Na, o pusšimtis su trupučiu metų girioms amžius nedidelis, VĮ Dubravos eksperimentinės – mokomosios miškų urėdijos esami ir buvę darbuotojai, veteranai, vadovai turi kuo didžiuotis, žvelgdami į nuveiktus darbus. Ne visada ši įstaiga vadinosi eksperimentine – mokomąja, tačiau jos veiklos teritorijoje visada buvo eksperimentuojama, mokoma ir mokomasi, nuo pat 1957 metų, kai Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos potvarkiu buvo leista steigti Lietuvos miškų institutui eksperimentinę bazę – Dubravos miškų tyrimo stotį, o Vyriausiosios Miškų ūkio Valdybos prie Ministrų Tarybos įsakyta tyrimo stotį organizuoti nuo 1957 metų gegužės 1 dienos Kauno miškų ūkio Panemunės ir Dubravos girininkijų bazėje. Įkurta kaip LMI padalinys, Dubravos miškų tyrimo stotis palaipsniui įgavo vis daugiau savarankiškumo, kelis kartus keitėsi jos pavadinimas ir statusas. Trumpam pavadinime netgi buvo prarastas Dubravos vietovardis, kai junginys su Kauno miškų technikumu buvo pavadintas „Kauno aukštesnioji miškų mokykla – eksperimentinė urėdija“. Pradėjusi nuo 4578 ha ploto, vėliau , iš Kauno miškų ūkio perėmus Kuro, Kačerginės, o iš Prienų – Pajiesio ir Jiesios girininkijas, bei , Lietuvai tapus savarankiškai, buvusius kolūkinius miškelius, miškų tyrimo stotis išaugo iki 18 tūkst. ha miškų apimančią urėdiją. Tačiau dalį miškų privatizavus, šiuo metu Dubravos urėdija šeimininkauja tik 13,6 ha valstybinių miškų teritorijoje.Per 55 metų keletą kartų keitėsi ir urėdijos vadovai. Kūrimosi plyname lauke „džiaugsmai“ teko pirmajam Dubravos miškų tyrimo stoties direktoriui Jurgiui Gečiui (1957 – 1966 m.). Plečiant Girionių gyvenvietę, plėtojant miškų tyrimo stoties, kaip LMI eksperimentinės bazės, tinkamai reprezentuojančios visos Lietuvos miškų ūkio pasiekimus, veiklą, siekiant Dubravai įgyti kuo daugiau savarankiškumo, daug pastangų teko įdėti ilgiausiai, net ketvirtį amžiaus, tyrimo stočiai vadovavusiam prof. Albertui Vasiliauskui (1966 – 1992 m.). 1992 – 1996 metais Dubravos urėdijai vadovavo prof. Andrius Kuliešis, 1996 – 1998 m. dirbtinai sukurto junginio Kauno aukštesniosios miškų mokyklos – eksperimentinės miškų urėdijos direktoriumi – miškų urėdu buvo dr. Juozas Jonikas, o nuo 1998 metų valstybinei įmonei Dubravos eksperimentinei – mokomajai miškų urėdijai sėkmingai vadovauja miškų urėdas Kęstutis Šakūnas.Keičiantis įstaigos vadovams ir statusui Dubravos miškų tyrimo stotis, o vėliau eksperimentinė – mokomoji miškų urėdija visada išliko pagrindine baze Lietuvos miškų instituto tyrimams bei Miškų fakulteto ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos studentų, privačių miškų savininkų, miškų specialistų pasitobulinimo kursų lankytojų mokymui. Pagal LMI mokslininkų rekomendacijas įveista šimtai ha Kauno marių pakrančių bei bandomųjų želdinių. Dubravos EMMU miškuose įsteigta daugiau kaip pusė tūkstančio mokslinio tyrimo, gamybinių ir mokomųjų objektų, kuriuose LMI mokslininkai atlieka pačius įvairiausius bandymus ir stebėjimus, praktinių miško mokslo žinių semiasi studentai, pasitobulinimo kursų lankytojai bei miškų savininkai. Bendradarbiaujant su LMI įkurtas turtingiausias rūšine medžių ir krūmų sudėtimi, vienas iš gražiausių Lietuvoje Girionių miško parkas.Nuo pat Dubravos miškų tyrimo stoties įkūrimo pradėta medelyno plėtra. Dabar 52 ha ploto medelyne, taikant modernias sodmenų auginimo technologijas ir naudojant danų firmos „Egedal“ medelynų darbui skirtus mechanizmus, įdiegus modernią laistymo sistemą, kasmet išauginama apie 2,5 milijono tinkamų miškui sodinti aukštos selekcinės vertės sodinukų ir sėjinukų, skirtų savos urėdijos miškų atkūrimui ir įveisimui bei realizavimui kitoms Lietuvos miškų urėdijoms, privačių miškų ir žemių savininkams bei užsienio firmoms. Medelyne taip pat auginami sodmenys urbanistiniams želdiniams bei kalėdiniai medeliai.1958 m. Prano Džiaukšto pradėtas kurti Dubravos arboretumas šiuo metu yra vienas iš reikšmingiausių dendrofloros introdukcijos ir tyrimo centrų Lietuvoje. Jame sukaupta ir tiriama daugiau kaip 800 taksonominių vienetų sumedėjusių augalų, tarp kurių nemaža retų, tik Dubravos arboretume teauginamų.Nuo 1969 m., įkūrus elitinės sėklininkystės grupę, Dubravos MTS pradėti miško sėklininkystės ir selekcijos darbai. Vėliau ši grupė peraugo į Miško sėklininkystės centrą. Pagal LMI rekomendacijas peratestuoti ir naujai atrinkti rinktiniai medžiai visos Lietuvos miškuose. Į sudarytą Valstybinį rinktinių medžių rejestrą įrašyta 2618 pagrindinių rūšių rinktinių medžių. Iš rinktinių pušies, eglės, maumedžio, ąžuolo, juodalksnio ir kt. medžių paimtais įskiepiais Dubravos medelyno šiltnamiuose paskiepyta šimtai tūkstančių medelių, kurie panaudoti Dubravos ir visos Lietuvos miškų ūkių miško sėklinių plantacijų įveisimui. Vykdant selekcinę pagrindinių medžių rūšių medynų inventorizaciją, Dubravos Miško sėklininkystės centro darbuotojai Lietuvos miškuose išskyrė šimtus ha miško sėklinių medynų. Vėliau 1994 m. Dubravos Miško sėklininkystės centro pagrindu įkurta savarankiška organizacija Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras, visus miško selekcijos ir sėklininkystės darbus perėmęs į savo rankas. Šiuo metu šis centras yra Lietuvos miškų tarnybos sudėtyje, o selekcinių sodmenų visų Lietuvos miškų urėdijų sėklinių plantacijų įveisimui išauginimas vėl sugrąžintas Dubravos urėdijai, kur įsteigtas atskiras Miško selekcinių sodmenų išauginimo padalinys.Siekiant ruošti tik aukštos selekcinės vertės pagrindinių medžių rūšių sėklas bei prisidėti prie Lietuvos miško medžių genofondo išsaugojimo pačioje Dubravos EMMU įveista 18,1 ha miško sėklinių plantacijų, 35 ha klonų rinkinių, išskirta 40,7 ha miško genetinių draustinių bei 23,2 ha sėklinių medynų, atrinkta 134 rinktiniai medžiai.Dubravos miško sėklininkystės centrui taip pat buvo pavesta įruošti gamybinę bazę centralizuotam kankorėžių aižymui ir ilgalaikiam miško medžių sėklų laikymui kontroliuojamoje aplinkoje. Teko statyti pajėgią kankorėžių aižyklą bei sėklų sandėlį – šaldytuvą. Šiuo metu modernizuotoje pajėgiausioje Lietuvoje Dubravos medelyno aižykloje kankorėžius aižo beveik visos šalies miškų urėdijos, o sėklų saugykloje – šaldytuve optimaliose sąlygose laikoma apie 80 proc. visoje Lietuvoje paruošiamų miško sėklų, tarp jų ne tik spygliuočių, bet ir ąžuolo, juodalksnio, beržo ir kt.Dubravos EMMU miškai 2002 m. buvo sertifikuoti. Po sertifikavimo atliekamuose patikrinimuose esminių pažeidimų nenustatoma, todėl urėdijos miškuose pagaminta produkcija teisėtai žymima FSC prekiniu ženklu.Urėdijos teritorijoje saugoma gamta ir didinama miškų biologinė įvairovė: buveinių apsaugai svarbios teritorijos, kur nevykdoma jokia žmogaus veikla, užima 746 ha plotą, kas sudaro 5,5% urėdijos miškų ploto, 1037 ha miškų įeina į Kauno marių regioninio parko teritoriją. Urėdijos miškuose išskirtos 84 kertinės miško buveinės bendro 118 ha ploto bei 120 ha ploto Dubravos girios rezervatinė apyrubė, kurioje jau pusė amžiaus nevykdoma žmogaus veikla.Dubravos EMM urėdijos miškai yra Kauno priemiestiniai miškai, todėl gausiai lankomi poilsiautojų. Miškai gerai tvarkomi rekreaciniu požiūriu: įruošta 9 stovyklavietės, 13 poilsiaviečių, 24 trumpalaikio poilsio – atokvėpio vietos, 8 apžvalgos aikštelės bei 9 įvairios paskirties miško takai, kurių bendras ilgis 20 km. Dalis poilsio vietų pritaikyta žmonėms su negalia. Tačiau gausus poilsiautojų antplūdis miškuose sausuoju vasaros periodu Dubravos miškininkams daug rūpesčių kelia dėl miško apsaugos nuo gaisrų. Poilsiautojai į miškus pritempia galybę šiukšlių, nuniokoja poilsiaviečių įrenginius, kurių atstatymui ir miško išvalymui prireikia daug triūso ir nemažų beprasmių išlaidų.Neskaitant padidėjusių apimčių dėl 2010 m. škvalo padarinių likvidavimo.kasmet urėdijoje atkuriama ir įveisiama 130 – 150 ha miško plynose kirtavietėse bei nenaudojamose žemės ūkio paskirties žemėse, 400 ha plote atliekami miško želdinių priežiūros bei apsaugos nuo žvėrių, miško kenkėjų ir ligų darbai, 150 ha plote atliekamas miško jaunuolynų ugdymas.Dėl patogios geografinės padėties, įvairių mokslo tiriamųjų ir mokymo, miško selekcijos ir sėklininkystės, gamtosauginių objektų gausos, gero miškų rekreacinio sutvarkymo urėdijoje kas metai apsilanko apie 150 įvairiausių delegacijų, svečių ir mokymo kursų dalyvių, studentų, moksleivių grupių iš Lietuvos ir viso pasaulio šalių.O lėšų visiems miškų ūkio bei mokomosios – eksperimentinės urėdijos specifinės veiklos darbams atlikti urėdija užsidirba kertant mišką ir realizuojant medieną. Deja, esant mažam urėdijos plotui, kirtimų apimtys nedidelės: kasmet vidutiniškai iškertama po 50 tūkstančių m3 medienos – 35 tūkst. m3 pagrindiniais ir 15 tūkst. m3 tarpinio naudojimo kirtimais. Saugant miškuose bioįvairovę, vis plačiau taikomi neplynieji kirtimai. Lietuvos Vyriausybės priimtas įstatymas, kad valstybinės įmonės į valstybės biudžetą privalo pervesti 50 proc. kasmetinio pelno, žinoma, ženkliai sumažina galimybes sėkmingai vykdyti įprastinę ir specifinę eksperimentinės- mokomosios urėdijos veiklą.Eksperimentinės – mokomosios urėdijos specifinės veiklos vystymui miškų specialistai sugaišta apie 20% darbo laiko, tačiau, gaudami vidutinius atlyginimus (lyginant su kitų urėdijų specialistų atlyginimais), jie privalo pavyzdingai atlikti ir visus kitus urėdijai nustatytus privalomuosius miškų ūkio darbus. Kauno priemiestinių miškų rekreacinių objektų įrengimui ir priežiūrai lėšų turėtų skirti Kauno miesto ir rajono savivaldybės, nes šie objektai tarnauja šių savivaldybių gyventojams..