Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija Čia kuriama Lietuvos miškų ateitis

Pakaunėje įsikūrusi viena iš jauniausių Lietuvoje VĮ Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija buvo įkurta 1957 m., kaip Lietuvos miškų ūkio instituto mokslinė-eksperimentinė bazė – Dubravos miškų tyrimo stotis.

Ošia šimtamečiai miškai

Pakaunėje įsikūrusi viena iš jauniausių Lietuvoje VĮ Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija buvo įkurta 1957 m., kaip Lietuvos miškų ūkio instituto mokslinė-eksperimentinė bazė – Dubravos miškų tyrimo stotis. Ji įkurta Kauno miškų ūkio Panemunės ir Dubravos girininkijų pagrindu. Vėliau prijungtos Prienų miškų ūkio Pajiesio ir Jiesios, o iš Kauno miškų ūkio – Kačerginės ir Kuro girininkijos.
Dalį girininkijai priklausiusių miškų grąžinus buvusiems savininkams, šiuo metu Dubravos miškų urėdija administruoja 13613 ha valstybinių miškų, išsidėsčiusių 58 tūkstančių ha (0,68 proc. šalies teritorijos) plote kairiajame Nemuno krante. Urėdijos teritorija rytų- vakarų kryptimi nusidriekia apie 50 km ir apjuosia Kauną iš pietryčių, pietų ir pietvakarių. Rytuose urėdijos teritoriją supa Kauno marios, pietuose ji ribojasi su Prienų ir Kazlų Rūdos urėdijomis, o vakaruose su Šakių miškų urėdija. Tai amžių glūdumoje ošusių didingų Birštono, Darsūniškio, Rumšiškių, Kauno girių išlikusios salelės. Rytinėje urėdijos dalyje ošia Dubravos giria ir Kauno marių pakrančių miškai, pietų pusėje- Pajiesio, Mozūriškių bei Klebiškio miškai, o vakaruose stūkso Kazlų Rūdos girios šiaurrytinė dalis- Zapyškio, Ežerėlio ir Kuro miškų masyvas bei prie pat Kauno prigludęs Kamšos miškas.
Kūrimosi plyname lauke rūpesčiai teko pirmajam Dubravos miškų tyrimo stoties direktoriui Jurgiui Gečiui (1957-1966 m.). Plėtojant urėdijos, kaip Lietuvos miškų instituto eksperimentinės bazės, tinkamai reprezentuojančios visos Lietuvos miškų ūkio veiklą, siekiant įgyti kuo daugiau savarankiškumo, prisireikė didžiulių, net ketvirtį amžiaus (1966-1992 m.) įstaigai vadovavusio prof. Alberto Vasiliausko pastangų. 1992 m. vadovo pareigas perėmė prof. Andrius Kuliešis, vadovavęs įstaigai iki 1996 metų. Nuo 1996 iki 1998 metų dirbtinai sukurto junginio – Kauno aukštesniosios miškų mokyklos-eksperimentinės miškų urėdijos – direktoriumi-miškų urėdu buvo dr. Juozas Jonikas. 1998 m. Valstybės įmonei Dubravos eksperimentinei-mokomajai miškų urėdijai pradėjo vadovauti miškų urėdas Kęstutis Šakūnas.
Keičiantis įstaigos vadovams ir statusui, Dubravos miškų tyrimo stotis, o vėliau – miškų urėdija, visada išliko pagrindine Lietuvos miškų instituto mokslinių tyrimų baze bei vieta Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos bei Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų fakulteto studentams ir privačių miškų savininkų, miškų specialistų tobulinimosi kursų lankytojams mokyti.

Auginami rinktiniai sodinukai

Kaip ir kitos Lietuvos miškų urėdijos, Dubravos miškų urėdija savo administruojamuose miškuose vykdo įprastinę miškų ūkio veiklą: vidutiniškai kasmet 120 ha plote atkuriamas, 10ha įveisiamas miškas, 500 ha plote atliekami miško želdinių priežiūros bei apsaugos nuo žvėrių, vabzdžių – miško kenkėjų ir ligų darbai, o miško sanitarinė ir priešgaisrinė apsauga vykdoma ne tik visuose valstybiniuose, bet ir urėdijos kontroliuojamos teritorijos privačiuose miškuose. Taip pat vykdomi miško jaunuolynų ugdymo, miško eksploatacijos darbai.
Urėdijos 52 ha ploto medelyne, taikant modernias sodmenų auginimo technologijas ir naudojant danų firmos „Egedal” medelynų darbui skirtus mechanizmus, savos ir kitų Lietuvos urėdijų poreikiams, privačių miškų ir žemių savininkų miškams atkurti bei įveisti, eksportuoti į kitas šalis kasmet išauginama vidutiniškai 2,5 mln. standartinių aukštos selekcinės vertės spygliuočių ir lapuočių medžių rūšių sodinukų bei sėjinukų.
2014 metaisVĮ Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje paruoštas medelyno projektas miško sodmenų išauginimui su apribota šaknų sistema. Daugelyje Europos, o ypač Skandinavijos šalyse sodmenys miškams atkurti ir įveisti su apribota šaknų sistema naudojami jau gana seniai. Lietuvos miškininkai vis delsė pereiti prie tokios sodinukų išauginimo sistemos, nes tam reikalingos didžiulės lėšos. Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija ryžosi pirmoji. Dubravos miškų urėdas Kęstutis Šakūnas tikisi šiltnamių kompleksą atidaryti urėdijos 60 metų jubiliejui 2017 metais. Projektuojamo medelyno metinė produkcija – apie 3,5 milijono tinkamų realizacijai sodinukų. Atsižvelgiant į esamą ir būsimą poreikį, planuojamas medžių rūšių sodinukų asortimentas: paprastosios pušies, paprastosios eglės ir karpotojo beržo po vieną milijoną, paprastojo ąžuolo ir juodalksnio po 0,25 milijono. Pagal reikalą medelyne galės būti auginami ir maumedžio, liepos ir kt. miško medžių sodinukai. 2015m. baigtas statyti didžiausias Lietuvoje šaldytuvas, skirtas miško sodmenų laikymui, be kurio sodmenų su uždara šaknų sistema auginimo šiltnamių komplekso veikla būtų neįmanoma.
Medelyne taip pat auginama apie 200 rūšių bei formų spygliuočių ir lapuočių medžių, krūmų, lianų sodinukai urbanistiniams želdiniams bei kalėdiniai medeliai.
Moderniausioje ir pajėgiausioje Lietuvoje medelyno aižykloje eglių, pušų, maumedžių kankorėžiai aižomi beveik visos šalies miškų urėdijoms, privačių miškų savininkams, o sėklų saugykloje-šaldytuve optimaliomis sąlygomis laikoma apie 80 proc. visoje Lietuvoje paruošiamų miško spygliuočių medžių sėklų.
Dubravos urėdija jau nuo 1969 m. pradėjo miško selekcijos ir sėklininkystės darbus. Tuometinėje Dubravos miškų tyrimo stotyje įsikūrusio Miško sėklininkystės ir selekcijos centro darbuotojai iš naujo įvertino anksčiau miškų ūkiuose atrinktus bei atrinko naujus rinktinius pagrindinių rūšių medžius.
Lietuvos miškuose buvo išskirta šimtai hektarų miško sėklinių medynų ir nuo rinktinių pušų, eglių, maumedžių, ąžuolų, juodalksnių bei kitų medžių paimtais įskiepiais Dubravos medelyno šiltnamiuose paskiepyta šimtai tūkstančių medelių, kurie panaudoti Dubravos ir visos Lietuvos miškų ūkių miško sėklinėms plantacijoms įveisti. Dubravos urėdijoje įveista 23,3 ha miško sėklinių plantacijų, 35 ha – klonų rinkinių, išskirta 40,7 ha miško genetinių draustinių bei 23,2 ha sėklinių medynų, pasodinta 16 ha palikuonių bandomųjų želdinių, atrinkti 159 rinktiniai medžiai.
Miškų urėdijoje įsteigto Selekcinių sodmenų išauginimo padalinio darbuotojai selekcinius sodmenis miško sėklinių plantacijų įveisimui išaugina visoms mūsų šalies miškų urėdijoms. Šio padalinio šiltnamiuose auga karpotojo beržo sėklinė plantacija, kurioje izoliuotai nuo aplinkos įtakos ruošiamos beržo sėklos aukštos selekcinės vertės sodinukams išauginti. Šių vertingų beržo sėklų ar iš jų išaugintų sodmenų gali įsigyti visos Lietuvos miškų urėdijos, privačių miškų savininkai, kitų šalių miškų augintojai.
Daug metų urėdijoje buvo gaminamas ir realizuojamas miškų urėdijoms bei privačių miškų savininkams lietuviškas LMI mokslininko prof. Vytauto Padaigos išrastas repelentas G-4, skirtas miško želdiniams apsaugoti nuo elninių žvėrių. Dėka to nuo elninių žvėrių nuniokojimo buvo išsaugoti tūkstančiai ha miško želdinių visoje Lietuvoje.

Puoselėjama biologinė įvairovė

Urėdijos teritorijoje saugoma gamta ir didinama miškų biologinė įvairovė. Teritorija, kur nevykdoma jokia žmogaus veikla, užima 746 ha plotą (5,5 proc. urėdijos miškų ploto). 1037 ha miškų įeina į Kauno marių regioninio parko teritoriją. Urėdijos miškuose 118 ha išskirtos 84 kertinės miško buveinės bei 120 ha ploto Dubravos girios rezervatinė apyrubė, kurioje jau daugiau kaip pusę amžiaus nevykdoma žmogaus veikla. Apyrubė – tai vieta retoms miško augavietėms, spygliuočių medynams ir kitoms vertingoms augalų bendrijoms išsaugoti.
Urėdijos miškuose saugomos plėšriųjų ir kitų retų paukščių perimvietės, nekertami uoksiniai medžiai, kasmet uoksuose perintiems paukščiams iškeliama 120-200 inkilų. 
Dubravos miškai yra prie Kauno, todėl gausiai lankomi poilsiautojų. Jų patogumui urėdijos miškininkai įrengė 9 stovyklavietes, 13 poilsiaviečių, 24 trumpalaikio poilsio vietas, 8 apžvalgos aikšteles bei 9 įvairios paskirties miško takus, kurių bendras ilgis – apie 20 km. Dalis poilsio vietų pritaikyta žmonėms su negalia.

Vykdoma mokslinė veikla

Be kasdienių miškų ūkio darbų, Dubravoje vykdoma tik eksperimentinei-mokomajai miškų urėdijai būdinga specifinė veikla. Didelė urėdijos teritorijos dirvožemių įvairovė leido susiformuoti įvairių rūšių medynams. Urėdijos miškai savo rūšimis tarsi atspindi visos Lietuvos miškų įvairovę.
Apie 600 ha plote įveistuose Kauno marių apsauginiuose želdiniuose panaudota daugiau kaip 60 medžių ir krūmų rūšių, taikant įvairiausias jų mišrinimo schemas. Didelė sumedėjusių augalų įvairovė – viename iš gražiausių Lietuvoje Girionių miško parke ir arboretume. Dubravos arboretumas – tai dendrologinė kolekcija, kurioje kaupiami, saugomi ir eksponuojami vertingi mokslo, pažintiniu ir dekoratyviniu požiūriu vietinės ir introdukuotos dendrofloros augalai. Arboretumo dendrofloros kolekcija yra labai vertinga bazė moksliniams tyrimams, miškotyros bei kitų biologijos mokslų studijoms.
Urėdijos miškai nenutolę nuo Lietuvos miškų mokslo ir mokymo įstaigų, todėl patogūs juose plėtoti mokslinę ir mokymo veiklą. Dubravos miškų urėdijoje įsteigta daugiau nei pusė tūkstančio miškų mokslinio tyrimo, gamybinių bei mokomųjų objektų, kuriuose Miškų instituto bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos darbuotojai atlieka įvairiausius bandymus ir stebėjimus. Studentai čia renkasi gamybines praktikas, ruošia diplominius darbus, kurių vadovais dažnai būna miškų urėdijos specialistai.
Dėl patogios geografinės padėties, įvairiausių mokslų tiriamųjų ir mokymo, miško selekcijos ir sėklininkystės, gamtosauginių bei rekreacinių objektų gausos, medžių rūšių gausa pasižyminčio Girionių miško parko bei arboretumo, kasmet Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje apsilanko apie 150 įvairiausių delegacijų, mokymo kursų dalyvių, studentų, moksleivių grupių ir jaunųjų miško bičiulių būrelių, svečių iš Lietuvos ir viso pasaulio šalių.
Nuo 2015m. į Dubravos urėdijos teritoriją iš Ukmergės persikėlė tarptautinė miškininkystės paroda “Baltijos miškai”, kurioje dalyvauja mūsų šalies ir užsienio bendrovės, teikiančios pačias įvairiausias su miškininkyste, medienos apdirbimu ir biokuru susijusias paslaugas, produktus ar parduodančių toms sritims reikalingą techniką.
Tokiai specifinei veiklai reikia nemažai išlaidų, didelių darbo sąnaudų. Kadangi iš šalies biudžeto specifinė urėdijos veikla nefinansuojama, vienai iš mažiausių Lietuvos urėdijų kasmet vis sunkiau vykdyti savo, kaip eksperimentinės-mokomosios urėdijos, funkcijas. Todėl būtina pakeisti eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos statusą ir veiklos organizavimo principus taip, kad būtų sudarytos palankios sąlygos mokslo naujovėms ir rekomendacijoms išbandyti, tam centralizuotai skiriant papildomą finansavimą.