DUBRAVOS URĖDIJA – LIETUVOS MIŠKŲ ATEIČIAI

    Žemės ūkio klestėjimo be kultūrinių augalų selekcijos pasiekti neįmanoma. Tik išvedant naujas javų ir kitų žemės ūkio kultūrų veisles pasiekti stulbinantys rezultatai, o derliai dar vis metai iš metų didėja.

                      Selekcijos srityje nuo žemės ūkio bando neatsilikti ir miškininkai, nors greitų rezultatų miško medžių selekcijoje pasiekti neįmanoma: jei žemės ūkio kultūros  derlių užaugina kasmet, tai miškuose derlius nuimamas tik po 50-100 metų.

                      Praktiniais miško medžių selekcijos darbais Dubravos urėdija (tada Dubravos miškų tyrimo stotis) užsiima jau nuo 1969 m. pabaigos, kai Dubravos medelyne buvo įkurta elitinės sėklininkystės grupė, kurią sudarė vyriausiasis miškininkas Algirdas Kažemėkas (vadovas) bei inžinieriai Vytautas Ribikauskas ir Romutis Macijauskas. Grupės tikslas buvo įgyvendinti praktikoje Miškų institute vykdomų medžių genetikos, selekcijos ir sėklininkystės tyrimų rezultatus. Vėliau grupė pervadinta į Dubravos miškų tyrimo stoties Miško selekcijos ir sėklininkystės centrą, kuris vykdė Lietuvos miškų genofondo objektų inventorizaciją, visos Lietuvos miškuose, peratestavo ir atrinko naujus įvairių medžių rūšių rinktinius (tada vadintus pliusiniais) medžius, sėklinius medynus (draustinius), organizavo ūglių skiepijimui  paėmimą nuo augančių rinktinių medžių bei skiepytų sodmenų išauginimą miško sėklinių plantacijų įveisimui visos Lietuvos miškų ūkiuose, klonų rinkinių įveisimui Dubravos miškų tyrimo stotyje.

                      1994 m. pabaigoje Dubravos miškų urėdijos Miško selekcijos ir sėklininkystės centro pagrindu įkuriama savarankiška įstaiga – Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras, perėmęs iš urėdijos visus miško selekcijos ir sėklininkystės darbus. Tačiau nuo 2004 m., reorganizuojant šį centrą, selekcinių sodmenų auginimas vėl sugrąžintas Dubravos urėdijai, kur įkuriamas Selekcinių sodmenų išauginimo gamybinis padalinys. Šio padalinio šiltnamiai pastatyti prie Girionių gyvenvietės. Darbams šiuo metu vadovauja Eugenija Klimavičienė. Padalinyje dirba 4 nuolatiniai darbininkai, iš kurių 3 skiepytojos ir vienas traktorininkas. Be nuolatinių darbininkų vasarą dar samdoma 4 sezoninės darbininkės. Pasibaigus skiepijimo sezonui skiepytojos dirba kitus sodmenų priežiūros darbus.

                      Miško sėklinėms plantacijoms įveisti sodmenys auginami visos Lietuvos miškų urėdijoms. Šiuo metu daugiausiai skiepinami eglės, pušies, ąžuolo, beržo, juodalksnio, uosio, liepos sodinukai. Per sezoną, kuris trunka balandžio – gegužės mėnesiais, kasmet paskiepijama vidutiniškai 15000 medelių. Geriausių skiepų prigijimo rezultatų pasiekusi skiepytoja Albina Kanapickienė – Miškų instituto darbuotoja, Selekcinių sodmenų išauginimo padalinyje talkininkaujanti skiepijimo sezono metu. Jos skiepų vidutinis prigijimas – 74 proc. Skiepintojos Danutės Petrošienės vidutinis skiepų prigijimo procentas – 68 proc. Vidutinį skiepų prigijimo  procentą ženkliai sumažina sunkiai skiepijimui pasiduodantis ąžuolas. Kitų medžių skiepai prigyja daug geriau.

                      Įskiepiams ūglius paimti nuo augančių rinktinių medžių padeda urėdijos administracijos darbuotojai inžinierius Darius Bielevičius ir girininkas Kęstutis Sinkevičius, nes šiam sunkiam ir pavojingam darbui, kai reikia įsikarti į pačių aukščiausių Lietuvos medžių viršūnes, sunku rasti darbininkų. Savo laiku šį darbą teko dirbti ir šių eilučių autoriui, per darbo miško selekcijos srityje laikotarpį įlipusio į daugiau kaip pusantro tūkstančio rinktinių medžių viršūnes.

                      Selekcinių sodmenų auginimo padalinio teritorijoje 2003 m. specialiai tam pastatytame aukštame (10 m.) polietileno plėvele dengtame šiltnamyje 0,16 ha plote įveista karpotojo beržo sėklinė plantacija. Skiepyti beržai auginami izoliuotai nuo aplinkos, kad išvengti plantacijoje auginamų rinktinių medžių vegetatyvinių palikuonių kryžminimosi su aplinkoje augančiais savaiminiais beržais. Plantacijoje kryžminimosi procese dalyvauja tik iš didesnės dalies Lietuvos miškų atrinktų gražiausių ir našiausių 101 rinktinių medžių skiepinimo būdų padauginti palikuonys.

                      Kadangi Lietuvos teritorija mokslininkų suskirstyta į miško medžių sėklinius rajonus ir viename ar kitame rajone miško sodinimui negalima naudoti sodmenis, išaugintus iš bet kur surinktų sėklų, beržo plantacija susideda iš dviejų viena nuo kitos izoliuotų sekcijų. Abiejose sekcijose pasodinta 144 skiepyti beržai, tačiau vėliau, daliai medelių žuvus, jų liko tik 120. Iš vienos plantacijos sekcijos surinktų sėklų išauginti sodmenys gali būti naudojami pirmajame karpotojo beržo kilmės rajone, kuris apima Pajūrio žemumos ir Žemaičių aukštumos administracinius rajonus, o iš kitos sekcijos – antrajame kilmės rajone -Vidurio Lietuvos žemumos administraciniuose rajonuose. Plantacijoje skiepyti beržai derėti pradėjo 2005 m. antraisiais po plantacijos įveisimo metais. Tais metais iš abiejų sekcijų surinkta 1,4 kg sėklų. Tačiau jau trečiaisiais beržų augimo plantacijoje metais (2006 m.) surinkta 30,7 kg sėklų. Daugiausia sėklų surinkta ketvirtaisiais augimo metais (2007 m.) – 51,5 kg. Bet plantacija pasirodė esanti neilgaamžė. Sparčiai augantiems beržams teko nupjaustyti viršūnes, ko pasekoje ženkliai sumažėjo sėklų derlius: 2011 m. surinkta tik 4,6 kg, o 2012 m – 17,0 kg. 2012 m. nuspręsta plantaciją atnaujinti, iškertant senuosius medžius, ir vietoj jų pasodinti naujus skiepus. Taigi beržo plantacija tarnavo tik 9 metus. Per šį laikotarpį iš viso surinkta 175,5 kg sėklų. Nuo vieno plantacijos medelio geriausiais derliaus metais (2007)  vidutiniškai gauta 0,43 kg sėklų. Iš tokioje plantacijoje surinktų sėklų išaugintų beržynų produktyvumas, pasak mokslininkų, gali padidėti iki 30 proc., o medienos kokybė iki 21 proc. ar dar daugiau (J.Danusevičius, V.Baluckas, D.Danusevičius. Reikia tęstinės Miško genofondo išsaugojimo ir selekcijos plėtros programos. Mūsų girios.2012.Nr.2.).

                      Beržo sėklos labai smulkios, todėl iš vieno jų kg. gruntiniuose daigynuose lauko sąlygomis galima išauginti 20-50 tūkstančių miškui sodinti tinkamų sėjinukų. Daug geresnių rezultatų galima pasiekti beržo sėjinukus auginant šiltnamiuose su uždara šaknų sistema, kai iš 1 kg sėklų užauga apie 300 tūkstančių sėjinukų. Šiuo būdu ribotas berželių skaičius jau pradėtas auginti ir Dubravos urėdijos Selekcinių sodmenų išauginimo padalinio šiltnamiuose. 2012 m. iš šiltnamyje pasėtų 0,3 kg sėklų išauginta 100 tūkstančių sėjinukų su uždara šaknų sistema. Artimiausioje perspektyvoje Dubravos EMM urėdijoje numatoma statyti šiltnamių kompleksą ir su uždara šaknų sistema (konteineriuose) auginti visų medžių rūšių sodmenis, skirtus miškų  atkūrimui ir įveisimui.

                      Kasmet apie 10 kg beržo sėklinėje plantacijoje surinktų sėklų savo daigyne išsėja Dubravos miškų urėdija. Apie 10 kg šių sėklų kasmet perka Jurbarko, 4 kg – Šiaulių, 2-3 kg – Kaišiadorių bei Pakruojo ir kitos miškų urėdijos. 23,4 kg beržo sėklų, surinktų sėklinėje plantacijoje, šiuo metu saugoma Dubravos urėdijos miško sėklų sandėlyje – šaldytuve. Tačiau paruoštų izoliuotai nuo aplinkos auginamoje plantacijoje beržo sėklų savikaina aukšta. Kad miškų urėdijos ir privačių miškų bei žemių savininkai daugiau pirktų aukštos selekcinės vertės karpotojo beržo sėklas ar iš jų išaugintus sėjinukus, Dubravos EMMU Selekcinių sodmenų išauginimo padalinio darbų kaštus reikėtų bent dalinai kompensuoti iš Valstybės biudžeto. Kad ateities kartoms auginamas miškas būtų našus, gražus ir produkuojantis vertingą medieną – visų Lietuvos piliečių  ne tik valstybinių miškininkų rūpestis.