KAKTOMUŠA SU VIENIŠIUMI

Aptikome, kad didelis vienišius kuilys dienoja nedideliame, bet labai tankiame eglės jaunuolyne, pasodintame buvusioje žemės ūkio paskirties žemėje Rokų Miško Kelmyno kaime. Tame jaunuolyne vieną kartą jau buvo tekę kaktomuša susidurti su sužeistu stambiu kuiliu, kuris tada sėkmingai paspruko nuo medžiotojų.

Aptikome, kad didelis vienišius kuilys dienoja nedideliame, bet labai tankiame eglės jaunuolyne, pasodintame buvusioje žemės ūkio paskirties žemėje Rokų Miško Kelmyno kaime. Eglynėlį nuo Dubravos girios miško masyvo teskyrė siauras keliukas, o aplinkui plytėjo dirbamos žemės plotai, kiek tolėliau išsimėtę sodybos.
Tame jaunuolyne vieną kartą jau buvo tekę kaktomuša susidurti su sužeistu stambiu kuiliu, kuris tada sėkmingai paspruko nuo medžiotojų. Kadangi tas susidūrimas su šernu buvo įvykęs tik prieš metus, įtariau, kad eglynėlyje galėjo būti apsigyvenęs tas pats ilgašnipis. Nors prieš metus šernas iš eglyno paspruko bėgdamas atvira vieta per laukus, medžiotojus vėl išrikiavau ant keliuko prie brandaus miško sienos – negi statysi atviroje vietoje arimuose.
Buvo susiklostę tokios aplinkybės, kad medžioklėn turėjau pasiimti ne savo ištikimąjį dvivamzdį, o 16 kalibro gaidukinį vienvamzdį, kurio taiklumas buvo menkas. Matyt, šautuvo vamzdis buvo išgręžtas taip, kad iš jo išlėkę grankulkės lėkdavo į visas puses tik ne tiesiai į priekį: į kluono durų dydžio taikinį, šaunant iš 40 metrų, pataikydavo tik 1-2 grankulkės iš 9.
Kadangi turėjau nepatikimą šautuvą, šerno išvaryti iš jaunuolyno nuėjau aš, lydimas patyrusio Vakarų Sibiro laikų veislės šuns. Dideliu lanku laukais apėjęs miškelį iš priešingos nuo šaulių pusės, paleidau šunį ir nusibroviau į jaunuolyno tankmę. Laukti ilgai nereikėjo. Šuo išmanė savo darbą ir eglučių tankmėje tuoj pasigirdo jo įnirtingas lojimas bei iš guolio pakelto šerno brazdesys. Nors tais laikais medžioklės taisyklės, esant tam tikrom sąlygom, leido šauti žvėrį varovu su šunimi einančiam medžiotojui, brautis prie šuns ir šauti šerną tokioje tankmėje ir dar su tokiu nepatikimu šautuvu buvo beprasmiška, todėl pritūpiau ant per eglynėlį vingiuojančio siauručio keliuko, stengdamasis ką nors įžiūrėti pažeme. Nors šuo su šernu kariavo kažkur netoliese, įžiūrėti nei žvėries, nei šuns buvo neįmanoma. Buvau užėmęs poziciją nuo laukų ir kiek toliau esančios sodybos pusės, tad vyliausi, jog šernas bėgs artimiausiu keliu į didžiąją girią, kur jį pasitiks medžiotojų šūviai. Deja, ir šį kartą kuilys medžiotojus pergudravo. Matyt, jis buvo jau pakankamai patyręs ir suvokė, kad artimiausias kelias į išsigelbėjimą ne visada būna ir saugiausias. Atkaklus ir drąsus šuo nors ir tankmėje stambų vienišių puldinėjo iš arti, tad greitai šernui kantrybė trūko. Kurį laiką atsimušinėjęs nuo šuns guolio vietoje, žvėris nusprendė trauktis iš jaunuolyno tankmės. Bet atsitraukimo kryptį pasirinko ne link miško, o tiesiai link manęs. Lojimas sparčiai artėjo. Ir šį kartą bėgti į brandų mišką kuilys pasirinko aplinkinį kelią per arimus pro sodybą. Veltui žvilgsniu bandžiau „pragręžti” eglaičių tankmę, artėjančio žvėries nesimatė tol, kol jis visas pasišiaušęs, blizgindamas didžiulėmis iltimis, iššoko tiesiai priešais mane. Ant siauro keliuko atstumas tarp manęs ir kuilio buvo toks mažas, kad nebuvo laiko gerai nusitaikyti. Kaip buvau tupėjęs, kad nesusidaužčiau kaktomuša su žvėrimi, dribau ant užpakalio į keliuko pakraščio purvą, kartu prie peties keldamas vienvamzdžio buožę ir nuspausdamas nuleistuką. Grankulkių užtaisas tėškė purvą po šerno priekinėmis kojomis, priversdamas žvėrį kiek pasukti šonan. Kuilys, vos vos manęs nekliudęs, peršoko keliuką, užpakalinėmis kojomis pažerdamas dumblo purslus tiesiai man į veidą. Kumščiu trindamas purvo pritrėkštas akis, susigrabaliojau po eglaitėmis nusiritusią kepurę ir nusliūkinau pas medžioklės draugus. O šuns palydėtas kuilys, padaręs didelį lanką per atvirą lauką pro pat sodybą, pasiekė girią ir dingo tarp medžių. Nors ir susidūręs kaktomuša su medžiotoju, vienišius sugebėjo išnešti sveiką kailį. Džiaugtis beliko ir man, kad išvengiau aštrių it peiliai vienišo kuilio ilčių. Daugiau į medžioklę niekada nesinešiau to nelemto vienvamzdžio, nors ir ištikimasis 12 kalibro dvivamzdis vargu ar būtų pagelbėjęs tokioje situacijoje.

“Miškai” 2015 gruodis