Lietuvoje vis dar skamba 2010 m. škvalo atgarsiai

Vytautas RibikauskasGegužės 24 d. VĮ Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje įvyko, ko gero paskutinis (jų būta bent keletas įvairiose urėdijose) pasitarimas dėl 2010 m. vasaros škvalo padarinių likvidavimo „Škvalo pažeistų miškų atkūrimas“.                      Pasitarimo tikslas – aptarti bendras miškų atkūrimo problemas, apžvelgti škvalo suniokotų medynų atkūrime padarytas klaidas bei pasiektus teigiamus rezultatus.                               Pasitarime dalyvavo Aplinkos ministerijos Miškų departamento, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinio miškotvarkos instituto,  Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos, Lietuvos miškų urėdijų, Lietuvos miškų savininkų asociacijos, Lenkijos Jaročino miškų technikos centro, Olandijos gamintojų HANDELSONDERNEMING SCHRALWEN B.V. atstovaujančios Lietuvoje S. Videikos įmonės „Santera“, firmos “Graderlitas“, žiniasklaidos atstovai ir kt. svečiai.                      Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Petras Kanapienis apžvelgė miškų atkūrimo apimtis Lietuvos valstybinių miškų sektoriuje, pastebėdamas, kad 2010 m. škvalas didesnės įtakos miškų atkūrimo apimtims neturėjo. Pastaraisiais metais Lietuvoje miškai kirtavietėse kasmet vidutiniškai atkuriami 9,5 tūkst. ha plote. Dirbtinai miškai atsodinami 60 proc. kirtaviečių. Vis daugiau taikomas mišrus miškų atkūrimo būdas. Pasak P. Kanapienio urėdijų darbuotojai, siekiant gauti ES struktūrinių fondų paramą, kruopščiai turėjo sudaryti mokėjimo agentūrai pateikiamą dokumentaciją, konsultuotis su konsultacinių firmų specialistais.                      Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas apžvelgė dirbtinio miškų atkūrimo ir dirvos ruošimo kirtavietėse istorinę raidą Lietuvoje, supažindino su įvairiais istoriniais laikotarpiais taikyto dirvos ruošimo technika. Kalbėtojas išreiškė viltį, kad kada nors vienoje kurioje miškų urėdijoje (tinkamiausia Dubravos EMMU) bus įsteigtas dirvos ruošimo mechanizmų parkas, kur būtų galima šiuos mechanizmus išbandyti ir paruošti rekomendacijas jų naudojimui.                      Miškų instituto konsultantas dr. Antanas Malinauskas pasitarimo dalyvius supažindino su dirvos paruošimo būdais priklausomai nuo dirvožemių drėgnumo, jų įtaka sodmenų prigijimui ir tolimesniam augimui. A. Malinauskas pažadėjo paruošti populiarų žinyną miško sodintojui.                      Miškų instituto Miškininkystės skyriaus mokslininkas dr. Vytautas Suchockas savo pranešime palygino sodmenų su atvira šaknų sistema ir išaugintų konteineriuose, panaudojimo biologinius ir ekonominius aspektus. Papildydamas pranešėją Dubravos EMMU miškų urėdas K. Šakūnas pastebėjo, kad pradinė investicija sodmenų su uždara šaknų sistema bazė įkūrimui galėtų siekti 5-8 mln. Lt, todėl  ją steigti tikslinga būtų lėšų konsolidavimo principu.                      Lenkijos Jaročino miškų technikos centro gaminamos produkcijos medelynams bei dirvos ruošimo kirtavietėse technikos pristatymą padarė įmonės direktorius Ryszard Misiek.                      Apie Olandų medelynų techniką papasakojo įmonės „Santera“ atstovas Gediminas Palekas. Lankydamiesi Dubravos EMMU gamybiniuose objektuose pasitarimo dalyviai apžiūrėjo Selekcinių sodmenų išauginimo padalinio šiltnamius, kur skiepyti įvairių medžių rūšių sodinukai auginami visos Lietuvos miškų urėdijoms miško selekcinių plantacijų įveisimui, bei karpotojo beržo sėklinę plantaciją, įveistą kontroliuojamoje nuo aplinkos įtakos šiltnamio teritorijoje.                      Medelyne, medelyno darbus demonstravo lenkų ir olandų atgabenta į Dubravos urėdiją technika.                      Miško objektuose pasitarimo dalyviai apžiūrėjo įvairiais būdais ir įvairiais sodmenimis atkurtą mišką didžiulėse škvalo pražudytų medynų kirtaviečių teritorijose. Apie toje pačioje kirtavietėje naudotus skirtingus dirvos ruošimo būdus bei naudotus įvairaus amžiaus sodmenis su atvira ir uždara šaknų sistemomis, bei viso šito įtaką medelių prigijimui,  papasakojo dr. A. Malinauskas.