MIŠKASODŽIO TALKOJE DARBAVOSI POLICIJOS PAREIGŪNAI

Gerokai pavėlavęs pavasaris, bandydamas pasivyti prarastą laiką, vos šiek tiek prašilus orams, aplinkon pažėrė žalumą, žiedus, iš šiltųjų kraštų parsišaukė būrius paukščių keliauninkų. Jeigu normalaus pavasario eigoje atskiri augalai sužydėdavo tam tikrais intervalais, būdavo nusistovėję tam tikri atskirų rūšių paukščių sugrįžimo terminai, tai šį pavasarį beveik  kartu pražydo ir žalčialunkiai, ir lazdynai, žibuoklės, plukės, blindės, magnolijos, šalpusniai, ir visa eilė miškų, laukų bei sodų augalų. Kartu tėvynėn parskrido vieversiai, kikiliai, strazdai, gandrai, gegutės, kregždės… Kol kas dar nesigirdi tik volungių ir nesimato padangių skrajūnų čiurlių.

                      Sunku daržininkams pagal fenologines fazes susiorientuoti, kada kokias daržoves sėti ar sodinti.

                      O miškininkams tenka sparčiai suktis, kad per trumpą miškasodžio laiką suspėti pasodinti dar iš rudens suplanuotus mišku apželdinti plotus. Kol kas orai miškasodžiui palankūs. Duos Dievas gal neįsivyraus sausra antroje gegužės pusėje.

                      Kai reikia skubėti miškus sodinti, miškininkai džiaugiasi kiekvienu talkininku. Džiugu, kad metai iš metų vis daugiau organizacijų, bendruomenių, mokslo ir mokymo įstaigų darbuotojų, moksleivių noriai dalyvauja miško sodinimo talkose, savo darbu ženkliai prisidėdami prie Lietuvos miškų klestėjimo.

                      Kiekvieną pavasarį gausaus miškasodžio talkininkų būrio susilaukia pakaunės miškus tvarkanti Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija. Po 2010 m. vasaros audros šėlsmo daugiausiai nukentėjo Vaišvydavos girininkija. Nors audros padariniai iš esmės jau sutvarkyti, tačiau didžiųjų plynių, atsiradusių iškirtus vėjavartas ir vėjalaužas, pakraščiuose dar vis tenka iškirsti susidariusias miško retmes, o jas iškirtus, reikia mišką ir atsodinti. Todėl Vaišvydavos girininkijoje jau trečias pavasaris miško sodiname daugiausiai. Šį pavasarį čia numatoma mišką atkurti apie 70-je hektarų. Iš viso urėdijoje mišką atkurti numatyta apie 160 ha. Apie 80 ha teks papildyti ankščiau sodintus jaunuolynus, kur dalis medelių dėl įvairių priežasčių pražuvo. Daug prie medelių žūties prisidėjo ir Aplinkos ministerijos labai globojami briedžiai, kurie kartu su elniais daugiau ar mažiau Dubravos urėdijoje miško jaunuolynus pažeidė apie 120 ha plote.

                      Kadangi Vaišvydavos girininkijoje miškų sodiname daugiausia, čia daugiausia renkasi ir  miškasodžio talkininkų. Balandžio 27 d. medelius sodino Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai, gegužės 3 d. – Saulės gimnazijos gimnazistai ir  Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato bei Kelių policijos valdybos Tarptautinės policijos asociacijos Kauno poskyrio ir darbuotojai. Vaišvydavos girininkijos darbuotojai atvykstančių į miškasodžio talkas dar laukia Kauno  RAAD, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus darbuotojų, Panemunės bendruomenės žmonių. Ežerėlio girininkijoje gegužės 3d. mišką sodino klinikinių tyrimų kompanijos UAB “Odintiles” darbuotojai.

                      Policijos darbuotojai, savo renginį pavadinę „Pasodink medį“, iš peties pasidarbavo ir Vaišvydavos girininkijoje 2010 m. škvalo sudarkyto miško vietoje medelius pasodino hektaro plote. Vadovaujamas Panemunės PK viršininko Giedriaus Klimavičiaus gausus policijos darbuotojų būrys vietoj audros išlaužytų ir išvartytų pušų sodino mažas pušaites, džiaugdamiesi, kad prie ateityje suošiančio pušyno jie bus prisidėję ir savo triūsu.

                      Malonu policijos pareigūnams buvo nuo asfalto ir iš kabinetų atsidurti pavasarį atbudusiame miške, dirbant prasmingą darbą pasiklausyti įvairių jau tėvynėn parskridusių paukščių giesmių, grožėtis jauna sprogstančių medžių ir krūmų lapijos žaluma, sužydusiomis miško žolėmis.

                      Medelių sodinimo subtilybes talkininkams aiškino Vaišvydavos girininkijos girininkas Kęstutis Bacvinka, eiguliai Julius Kurlavičius bei Saulius Bučys.

                      Po talkos policijos darbuotojai ir miškininkai bendravo prie poilsiavietėje sukurto draugystės laužo. Visi – tiek policininkai, teik miškininkai sutarė, kad tokios talkos ateityje taps gražia bendradarbiavimo tradicija. Talkininkams bus įdomu stebėti, kaip auga ir klesti jų rankomis pasodintas miško sklypelis.