MIŠKŲ MOKSLO SENJORAI LANKĖSI DUBRAVOS EKSPERIMENTINĖS-MOKOMOSIOS MIŠKŲ URĖDIJOS MEDELYNE

 Gegužės 10 d. Lietuvos miškų instituto mokslo senjorų klubo „Giriūnai” nariai lankėsi Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos medelyne. Po medelyno objektus klubo narius lydėjo miškų urėdas Kęstutis Šakūnas, vyriausiasis miškininkas Gediminas Kazlovas, medelyno viršininkas Jonas Paičius bei medelyno viršininko pavaduotojas Vytautas Grunskis.
      Išvykos dalyviai apžiūrėjo medelyno kvartalus, kur įvairių medžių sėjinukai ir sodinukai auginami atvirame grunte, kankorėžių aižyklą, miško sėklų sandėlį-šaldytuvą, sodmenų laikymo šaldytuvą ir sėjinukų bei sodinukų rūšiavimo patalpas bei šiltnamių kompleksą, kur miško sodmenys auginami konteineriuose.
Prof. Albertas Vasiliauskas priminė, kaip buvo statoma, ko gero, pati galingiausia visoje Europoje kankorėžių aižykla, kuri, vadovaujant inžinieriui Algirdui Kažemėkui, buvo sukonstruota iš visose pakampėse surinktų gelžgalių. Senoji aižykla praverčia ir dabar, kai tenka išaižyti didelius kiekius iš urėdijų suvežtų eglės ir pušies kankorėžių šių medžių gausaus derėjimo metais.
      Senjorus – mokslininkus sudomino aižyklos patalpose sėjai rūšiuojamos ąžuolo gilės, kuriomis moterys nukerpa galiukus 15-20 proc. gilės ilgio iš kepurėlės pusės. Taip paruoštos gilės sudygsta greičiau ir visos vienu metu. Darbas kruopštus, gana ilgai užtrunkantis, bet tikimasi, kad atsipirks.
Medelyno viršininko pavaduotojas Vytautas Grunskis patalpoje prie šiltnamių „Giriūnų” klubo nariams pademonstravo kaip mechanizuotai durpių substratu užpildomi konteineriai į kuriuos taip pat mechanizmai pasėja pušų ir eglių sėklas – po vieną ar dvi į kiekvieną. O štai, stambias ąžuolo giles į konteinerius moterims tenka pasodinti rankomis. Ąžuoliukai ir dygti turės ne šiltnamiuose, o lauko aikštelėje, tačiau tikimasi, kad tinkamus sodinti į mišką matmenis jie pasieks per vienus metus, konteineriuose suformavę gerą šaknų sistemą.
      Šiltnamiuose išvykos dalyviai apžiūrėjo jau sudygusius eglės ir pušies sėjinukus, susipažino su laistymo, šildymo ir vėdinimo bei pavėsinimo sistemomis, apžiūrėjo aikštelę kur bus perkeliami toliau augti šiltnamiuose sudygę sėjinukai.
Išvykoje patirtiems įspūdžiams apibendrinti „giriūnai” susirinko bandomųjų želdinių teritorijoje įruoštoje poilsiavietėje „Žalioji auditorija”.
Išvykoje dalyvavę net trys buvę Dubravos urėdijos vadovai, profesoriai Albertas Vasiliauskas ir Anrius Kuliešius bei dr. Juozas Jonikas, nešykštėjo pagyrimų dabartiniam miškų urėdui, kuris labai sėkmingai pratęsė jų pradėtus darbus, nepaisant visų gąsdinančių miškų žinybos reformos peripetijų, nenuleidęs rankų ir po 2010 m. škvalo padarinių likvidavimo sukauptas papildomas lėšas sėkmingai investavęs į medelyno plėtrą, ištesėjęs pažadą šiltnamių kompleksą baigti įrengti iki Dubravos urėdijos 60 metų jubiliejaus.
      Vakarojant poilsiavietėje prof. Leonardas Kairiūkštis priminė, kaip buvo steigiama Dubravos miškų tyrimo stotis.
Kadangi pokalbiai vyko pačiame didžiulio bandomųjų miško želdinių ploto viduryje, dr. Julius Danusevičius apgailestavo, kad daug triūso įdėjus bandomųjų objektų įkūrimui, vėliau jie pamiršti, jų tvarkymui, stebėjimui ir įvairiems matavimams duomenų kaupimui lėšos neskiriamos. Kai bandomųjų objektų autoriai pasitraukia iš aktyvios mokslinės veiklos, nesant finansavimo, nėra kam pratęsti jų pradėtus darbus ir taip vėjais paleidžiama geros idėjos, kai darbai neprivedami iki galutinio rezultato. J.Danusevičiui pritarė ir J.Jonikas, trumpai papasakojęs, kaip buvo kuriamas šis bandomųjų miško želdinių poligonas jo vadovavimo urėdijai metais.