PASITARIMAS MIŠKO GEODEZINIO TINKLO SUDARYMO KLAUSIMAIS

   Šių metų sausio 19 d. Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje įvyko  pasitarimas miško geodezinio tinklo ( georeferencinio  pagrindo)sudarymo klausimais. Pasitarime dalyvavo Miškų departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriaus vedėjas Viktoras Karašauskis, Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Stonis, Valstybinės miškų tarnybos Miškotvarkos, miško naudojimo ir miškų ūkio statistikos skyriaus vyriausiasis specialistas prof. Andrius Kuliešis, Valstybinio miškotvarkos instituto direktorius Alfredas Galaunė, šio instituto direktoriaus pavaduotojas miškotvarkai Šarūnas Bėčius bei Geodezijos skyriaus vedėjas Marius Lankininkas, Dubravos urėdijos miškų urėdas Kęstutis Šakūnas, jo pavaduotojas Gediminas Kazlovas ir inžinierius Evaldas Vitkevičius.

                      Įvadinėje kalboje K. Šakūnas pažymėjo, kad po kiekvienos miškotvarkos keičiasi ne tik miško sklypų, bet ir kvartalų plotai, o atspausdinus GPS prietaisu atrėžtas biržes dažnai jų plotai pereina per kvartalines linijas ar magistralinius kelius arba persidengia su kitais miško sklypais. Kad to išvengti būtina urėdijos miškams parengti miško geodezinį tinklą, t.y. tiksliai išmatuoti, nustatyti kvartalinių linijų, magistralinių kelių bei griovių padėtį ir planinėje medžiagoje užfiksuoti kaip nekintamą dydį. Turint tokį pastovų nekintamą kvartalinių linijų tinklą miško sklypų situacija galėtų keistis tik kvartalo viduje. Atsitikus taip, kad nubraižytas sklypas išeitų iš kvartalo ribų, tektų tikslinti sklypo matavimo tikslumą nepriklausomai nuo to, kokiais prietaisais tas matavimas buvo atliktas.

                      Miško geodezinio tinklo sukūrimas suteiktų galimybę turėti tikslius nekintamus miškų kiekybinius (ploto) duomenis, tiksliai nustatyti kirtaviečių ribas bei  plotus, užtikrinti grafinių duomenų perimamumą, stichinių nelaimių (audros, gaisrai) atveju operatyviai keisti inventorizacijos duomenis, fiksuoti sklypų plotą kvartalo lygmenyje, tiksliau nustatyti išorines miškų masyvų ribas, miškų ūkyje bei miškų inventorizacijoje plačiau taikyti GPS technologijas, patikslinti Nekilnojamojo turto registrui pateiktų registruoti  valstybinių miškų plotą bei ribas.

                      Dubravos urėdijoje K. Šakūno nuomone galimi du miško geodezinio tinklo sukūrimo variantai. Pagal pirmą variantą šio tinklo sukūrimo metodiką turėtų parengti Valstybinė miškų tarnyba nesiejant tinklo sukūrimo su miškų inventorizacija. Pagal antrą variantą būtų vadovaujamasi jau esama (nors nevisai išbaigta) Valstybinio miškų instituto parengta metodika, georeferencinį miškų pagrindą (Dubravos urėdijai) parengiant 2012 m. iki miškotvarkos lauko darbų pradžios, o tinklo kūrimas įtraukiamas į miškotvarkos paruošiamuosius darbus. Pasak K. Šakūno, dirbant pirmuoju variantu miško  geodezinio tinklo sukūrimas nusikeltų neapibrėžtam laikotarpiui.

                      Diskusijose aptarti abu miško geodezinio tinklo sukūrimo variantai. A. Kuliešis ir V. Karašauskis priekaištavo Valstybinio miškotvarkos instituto atstovams, kad tinklo sukūrimo metodika iki šiol pilnai nesukurta, ką jie, atseit, turėjo padaryti. Miškotvarkos instituto atstovams rūpėjo išsiaiškinti, ar georeferencinio pagrindo sukūrimas bus sudėtinė miškotvarkos darbų dalis ir įtrauktas į paruošiamuosius miškotvarkos darbus. Tai padaryti būtų tikslinga, nes pradėdami darbą taksatoriai jau  turėtų nekintamą miškų kvartalinių tinklą. Jeigu tinklo sukūrimas nebus įtrauktas  į miškotvarkos paruošiamuosius darbus, jo sukūrimą tektų vykdyti pagal rinkos dėsnius skelbiant konkursą, o darbai  nusikeltų neapibrėžtam laikotarpiui.

                      Apsistota prie varianto, kad georeferencinio pagrindo kūrimo metodiką, darbų instrukcijų struktūrą bei vykdymo taisykles, derinant su Miškų tarnyba, turi  paruošti Miškotvarkos institutas. Pirmajai Dubravos miškų urėdijai miško geodezinis tinklas turėtų būti paruoštas iki miškotvarkos darbų pradžios, darbus finansuojant iš bendrų lėšų fondo. Tinklo  sukūrimo darbus išbandžius vienoje urėdijoje, tolimesnį jo kūrimą galima būtų vykdyti skelbiant konkursus. Pasitarime aptarta ir smulkesnės georeferencinio tinklo kūrimo detalės. Priimta, kad kvartalinių linijų  matavimo tikslumas miškų masyvų viduje pakankamas 0,5 m, o kvartalinių susikirtimo su miškų ribinėmis linijomis – 0,3 m. Nuspręsta, kad kvartalinė linija  yra linijinis, o ne plotinis matavimo vienetas, t.y., kad  matuojama bus ne abi kvartalinės linijos kraštinės, o  ašinė linija.

                      Aptarta, kad geodezinio tinklo kūrimo darbų kainos negali būti vieningos ir skirsis atskiroms urėdijoms ir netgi atskiruose miškų masyvuose priklausomai nuo darbo sąlygų. Prof. A. Kuliešis pabrėžė, kad prieš tinklo kūrimo darbus urėdijos privalo preciziškai išvalyti miškų kvartalines ir ribines linijas, kad matomumas nuo  taško iki taško lygaus reljefo vietovėse būtų ne mažesnis kaip 0,5 km.