SIEKTI PELNO MOKO SAVO PAVYZDŽIU

Esate viena jauniausių urėdijų Lietuvoje. Jūsų urėdijos miškuose įsteigta daugiau nei 500 miškų mokslo tyrimo,  gamybinių ir mokomųjų objektų. Kaip pristatote miškininkystę studentams irprivačių miškų savininkams?

Mes vykdome ne tik tokią pačią veiklą, kaip ir visos kitos urėdijos, bet ir specifinę. Mūsų miškų urėdija buvo įkurta kaip Lietuvos miškų  instituto mokslinė-eksperimentinė bazė – Dubravos miškų tyrimo stotis. Iki šiol instituto mokslininkai  čia vykdo įvairius tyrimus. Todėl mūsų urėdijos miškuose yra daug įvairių bandomųjų miško želdinių, stacionarių miško tyrimo barelių. Čia savo darbą mylintys dėstytojai visada perduodavo žinias miškų technikumo moksleiviams, o dabar – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos bei Aleksandro Stulginskio  universiteto Miškų fakulteto studentams. Žinių mūsų urėdijoje semiasi ir privačių miškų savininkai, miškų specialistų tobulinimosi kursų lankytojai. Šių metų pavasarį planuojame priimti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos studentus atlikti gamybinę praktiką. Būsimiems miškininkams bus skirtas plotas, kuriame jie pagal pačių sudarytą projektą sodins sodinukus, juos prižiūrės. Studentai taip pat galės susipažinti su darbais vykdomais miško kirtimų plotuose. Studentams Dubravos urėdijoje patogu atlikti gamybines praktikas,nes prie pat Kolegijos yra girininkijos, medelynas, aižykla. Sudarytos puikios sąlygos viską pamatyti iš arti, susipažinti su miško darbų technika. Turime įrengę ir apvaliosios medienos gaminių ir medienos mokslo laboratoriją, kurioje  galima studijuoti ne tik apvaliosios medienos sortimentinę struktūrą, bet ir medienos ydas, standartus. Ekspozicija domisi ir kitų šalių miškininkystės specialistai.

Urėdija ekonominiu požiūriu yra gana stipri, nuolat investuojanti. Ką

Dubravos eksperimentinėje -mokomoje miškų urėdijoje dar planuojate įgyvendinti, kad ji dirbtų dar efektyviau?

Dubravos medelyne auginame ir sėkmingai parduodame kalėdines eglutes bei dekoratyvinius medelius, turime įsirengę didžiausią ir moderniausią Lietuvoje kankorėžių aižykląkurioje aižomi pušies ir eglės kankorėžiai. Aižykla aptarnauja daugiausia pietinės ir rytinės Lietuvos dalies miškų urėdijas. Taip pat turime patį didžiausią visoje Lietuvoje sėklų sandėlį- šaldytuvą. Jame laikoma apie 60 proc. visų Lietuvos urėdijų spygliuočių miško medžių sėklų. Ankstesniais metais šaldytuve laikėme apie 15-18 t. sėklų, pastaraisiais metais jų kiek sumažėjo. Mūsų urėdijoje planuojama įkurti modernų medelyną su uždara šaknų sistema. Tai bus pirmasis toks medelynas Lietuvoje. Ruošdamiesi atsakingam darbui patirties semiamės kaimyninėse šalyse: Lenkijoje ir Latvijoje. Manau, kad, Lietuvoje atsiradus daugiau medelynų su uždara šaknų sistema, sėklų ir miško  plantacijų, kuriose daugiausia ir renkamos miško medžių sėklos, poreikis gerokai sumažės, nes  sėjinukų išeiga iš to paties sėklų kiekio bus žymiai didesnė nei atviro grunto daigynuose. Praėjusiais metais pagal naują technologiją bandėme auginti beržus. Turime įrengę beržo sėklinę plantaciją kontroliuojamoje aplinkoje. Jeigu sėjant į dirvą iš kilogramo beržo sėklų gaudavome 30-50 tūkst. sėjinukų, tai dabar iš kilogramo gauname 300-400 tūkst.  Praėjusiais metais suprojektavome modernų miško sodmenų laikymo šaldytuvą, kurį planuojame statyti šiais metais. Į statybą teks investuoti  apie 1,5 mln. Lt. Naujame miško sodmenų šaldytuve planuojame saugoti iki 2 mln. sodinukų.

Jūsų urėdija itin nukentėjo nuo 2010 –aisiais metais praūžusios audros. Tačiau jūs ne tik sėkmingai likvidavote padarinius, bet ir pasiekėte ekonominės naudos. Kaip tai pavyko?

Tais metais praūžusi audra padarė nemažai nuostolių kai kurioms urėdijoms. Tačiau mūsų urėdija nukentėjo skaudžiausiai. Dubravos eksperimentinės- mokomosios miškų urėdijos miškuose audra paguldė apie 150 tūkstančių  kietmetrių medienos. Didelius medynų plotus reikėjo kuo efektyviau ir kuo greičiau sutvarkyti, kad mediena nesugestų ir ją būtų galima kuo brangiau  parduoti. 2010-2011 metai buvo ne tik įtempto darbo, bet ir kolektyvo susitelkimo metai – tokie metai, kurie davė urėdijai ir valstybei nemenką pelną. Jeigu iki šiol pavykdavo pasiekti 500-600 tūkst. litų pelno, tai 2010 metais iš medienos ruošos mes uždirbome 3 milijonus 200 tūkst. litų, o 2011 metais – 3 mln. 650 tūkst. litų. Ne tik sutvarkėme vėjavartas, bet ir papildėm valstybės biudžetą daugiau nei 2 mln. litų vien tik pelno mokesčiu.

Faktai ir skaičiai byloja, kad jūsų urėdija  2010-2011 m. gyvavo sėkmingai. Ką dar pavyko atlikti šiuo laikotarpiu?

Audros padarinių likvidavimui Dubravos eksperimentinei- mokomajai miškų urėdija iš Nacionalinės  mokėjimo agentūros gavo 1 mln. 700 tūkstančių Lt., ir šie pinigai urėdijai buvo didelė paspirtis. Jie buvo racionaliai panaudoti ir skirti ne tik miškų atkūrimo bei priežiūros darbams, bet ir reikiamai technikai įsigyti. Tvarkant išlaužytų medynų plotus, itin pagelbėjo miško kirtimo mašinos. Todėl už skirtus pinigus  seną miško  kirtimo mašiną planuojame pakeisti nauja. 

Kokius darbus atlikote praėjusiais metais? Ar po pelningų medienos pardavimo metų buvo iš ko uždirbti?

Praėjusiais metais ėmėmės miško atsodinimo darbų. Kasmet urėdijoje

atkuria apie 125 ha. miško. O praėjusiais metais teko atkurti beveik 170 ha.  Jeigu iki šiol  kasmet želdinių priežiūrą vykdydavome  vidutiniškai 300 ha. plote, tai praėjusiais metais – 450 ha. Želdinių apsauga būdavo vykdoma vidutiniškai  200 ha plote, o dabar vykdyta 390 ha. Nors praėjusiais metais miško kirtimo apimtys buvo sumažėjusios, tačiau medieną pardavėme sėkmingai, pelnas siekė 817 tūkst. Lt.

Neseniai grįžote iš Briuselio, kur dalyvavote Europos valstybinių miškų asociacijos  generalinėje asamblėjoje. Kokius klausimus gvildenote?

Jos darbe dalyvavo atstovai iš 26 Europos šalių. Iš asociacijos 2012m.  išstojo Kipras, kadangi jie neturi daug miškų. Tačiau narių gretas nori papildyti Turkija ir Vengrija. Asamblėjos metu buvo pristatyta vykdomojo direktoriaus darbų ir finansų ataskaita už praėjusius metus,  išrinkta nauja vadovybė bei vykdomasis komitetas. Diskutavome dėl naujos medienos reguliavimo taisyklių tvarkos, kuri turi įsigalioti kovo pradžioje. Sprendėme klausimus, kas kontroliuos bei reguliuos šią tvarką. Lietuvos ir Bavarijos (Vokietija) atstovai įsitikinę, kad ši biurokratinė priemonė neturėtų būti taikoma valstybiniams miškams. Lietuvoje valstybiniai miškai yra sertifikuoti pagal pasaulinius standartus, jie atkuriami, miškų  ūkis vedamas tvarkingai,  bioįvairovė atitinka visus tvaraus ūkio principus. Manau, kad mūsų miškams užtektų turimų sertifikatų, tačiau ES šito  nepripažino ir nori taikyti nereikalingą kontrolę. 

Dėkoju už pokalbį!