VAIŠVYDAVOS GIRININKIJOJE 2010 M. ŠKVALAS SIAUTĖJO DAUGIAUSIA

  2010 m. rugpjūtį tam tikrais ruožais per dalį Lietuvos prašuoliavęs škvalas nuniokojo miškus tiek Vidurio Lietuvoje, tiek Dzūkijoje bei Aukštaitijoje. Škvalas būtent šuoliavo, ruožais augti palikdamas vėtrom neatsparius eglynus, o ruožais šluodamas nuo žemės paviršiaus viską, nežiūrint medynų amžiaus, rūšinės sudėties, augavietės sąlygų bei medynų kilmės. Ne be reikalo kai kurie mokslininkai šią audrą įvardijo šuoliniu tornadu.

                      VĮ Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos Vaišvydavos girininkija yra viena iš daugiausiai nuo škvalo nukentėjusių Lietuvos girininkijų. Vėtros sudarkytuose medynuose iškirsta 113 tūkstančių m3 medienos. Kasmet vidutiniškai girininkijoje buvo kertama po 11,5 tūkstančių m3 medienos, tad dėl vėtros padarinių teko iškirsti 10 metų kirtimo normą. Plynais sanitariniais kirtimais iškirsta 220 ha medynų. Kadangi pirmiausia skubėta likviduoti vėtros išverstus, sulaužytus medžius, kad nesugestų mediena, dar apie 100 ha plote pasiliko mažesnio nei 0,4 skalsumo retmės, kurios artimiausiu metu taip pat turės būti iškirstos plynai, nes šių metų audros dar labiau jas išretino. Pridėjus retmes škvalo pražudytų medynų plotas Vaišvydavos girininkijoje išauga iki 320 ha, o iškirstos medienos tūris iki 126 tūkst. m3.

                      Iš karto po vėtros šėlsmo girininkijoje prasidėjo miško valymo darbai. Pirmiausia imtasi nuo vėjavartų ir vėjalaužų išvalyti miško kelius bei elektros  tiekimo linijas, kur vėtra buvo nutraukusi laidus. Dėl įvairiomis kryptimis išvartytų, išlaužytų, šūsnimis suverstų medžių sunku buvo nustatyti plyniesiems kirtimams skirtų biržių ribas. Jas nuolatos teko tikslinti.

                      Škvalo padarinių likvidavimui pasitelkta kitų urėdijų bei privačių medienos ruoša užsiimančių firmų miško kirtimo technika bei miškakirčių brigados. Tam pasitarnavo ir Generalinės miškų urėdijos priimti sprendimai, įpareigojantys tas urėdijas kuriose vėtra žalos nepadarė, padėti likviduoti škvalo padarinius nuo jo nukentėjusiųjų urėdijų miškuose. Vaišvydavos girininkijoje darbavosi net 6 privačių firmų miško kirtimo mašinos, viena iš Tauragės miškų urėdijos ir sava Dubravos urėdijos miškakirtė. Su motopjūklais dirbo 14 miškakirčių brigadų – iš viso 119 darbininkų. Medienos ištraukime darbavosi 9 traktoriai.

                      Dešimtis kartų padidėjus medienos ruošos ir realizacijos apimtims Vaišvydavos girininkijos darbuotojams talkon buvo pasiųsti darbuotojai iš kitų urėdijos girininkijų. Nuo 2010 m. rugsėjo iki 2011 m. liepos Vaišvydavos girininkijos miškuose nuolatos darbavosi: iš Ežerėlio girininkijos girininkas Rimas Krasauskas ir jo pavaduotojas Vytas Sinkevičius, iš Kuro girininkijos girininko pavaduotojas Kęstutis Sinkevičius, iš Pajiesio girininkijos girininko pavaduotojas Algirdas Jasilionis bei eigulys Mindaugas Petrauskas.

                      Medienos ruoša ir realizacija praktiškai vyko ištisomis paromis, neišskiriant nei poilsio, nei šventinių dienų. Ateičiai nukeltos ir darbuotojų atostogos. Darbų intensyvumą rodo ir toks pavyzdys: jeigu normaliai dirbant girininkijoje per mėnesį būdavo realizuojama vidutiniškai tūkstantis m3 medienos, o per metus 11-12 tūkstančių m3, tai likviduojant škvalo padarinius dažnai  tūkstantį m3 medienos tekdavo realizuoti per parą, o per mėnesį – 11-14 tūkst. m3.

                      Išvežant medieną sunkiomis medienvežėmis mašinomis  buvo gadinami miško keliai ir juos  nuolatos reikėjo remontuoti.

                      Nežiūrint intensyvios medienos realizacijos, nemažai pagamintos medienos miško sandėliuose sulaukė pavasario. Daugiau kaip 10 tūkst. m3 spygliuočių medienos teko apdoroti insekticidais, tačiau žievėgraužio tipografo invazijos pavyko išvengti.

                      Dalyje plynų kirtaviečių plotų dėl važinėjimo sunkia miško kirtimo ir ištraukimo technika atsirado gilios provėžos, kurios užtvenkė natūralų paviršinį vandens nutekėjimą, prasidėjo užpelkėjimo procesas. Todėl 2011 m. vasarą teko imtis mažosios melioracijos apie 30 ha plote atstatant  natūralias vandens tėkmes šiam darbui panaudojant neseniai urėdijos įsigytą ratinį  japonų firmos KOMATSU ekskavatorių su  mikromelioracijai skirtu kaušu.

                      Likviduojant vėtros sujauktus medynus dėl to, kad medžiai buvo sulaužyti ir suskaldyti, susidarė dideli kiekiai kirtimo atliekų. Todėl vietiniai gyventojai, kurie turėjo galimybę patys pasigaminti ir išsivežti medieną, palyginus nebrangiai malkomis apsirūpino keletui metų į priekį. Kirtimų atliekas biokurui gamino ir keletas tuo darbu užsiimančių firmų.

                   Skubiai likvidavus vėtros suniokotą medieną, kad ji nepradėtų gesti, pasiliko dideli miško retmių plotai. Atėjo eilė tvarkyti ir jas. Vienos retmės kertamos plynai ir jose miškas bus sodinamas, kitose numatoma siekti miško savaiminio atsiželdymo taikant ar netaikant paramos priemones. O škvalo praretintuose medynuose, kurie dar nėra įvardinti retmėmis, kartas nuo karto praūžiantys stipresni vėjai ir toliau guldo pavienius medžius ar jų grupes, nes išretėjusiame miške yra kur vėjams įsibėgėti, o dalis medžių buvo išjudinti škvalo metu, nutraukyta dalis jų šaknų ir medžiai tapę neatsparūs vėjavartai.

                      Jau 2011 m. pavasarį pradėtas miško atkūrimas škvalo nuniokotų medynų plynų kirtaviečių plotuose ir pratęstas rudenį. Iš viso 2011 m. atkurta 60 ha kirtaviečių. Pagal Miškų instituto mokslininkų rekomendacijas 10 ha kirtaviečių palikta įvairiems miško atkūrimo ir savaiminio atsikūrimo bandymams.Pilnas škvalo pražudytų medynų atkūrimas išdėstytas iki 2013 m. 140 ha miško želdinių plotui paruošta dokumentacija  Europos sąjungos fondų paramai gauti. Škvalo padarytų žaizdų miškui gydymas tęsis eilę metų. Tam prireiks didžiulių lėšų. Todėl miškininkai susirūpinę, kad 50 proc. kasmetinio urėdijos pelno bus nurėžiama į šalies biudžetą. Intensyviai vykdant medienos ruošą po audros šėlsmo, urėdija sukaupė nemažas vienkartines lėšas, tačiau jos būtinos tolesniam audros pažeistų miškų tvarkymui, kirtaviečių atkūrimui, pasodintų želdinių priežiūrai, apsaugai nuo žvėrių, ligų ir kenkėjų, jaunuolynų ugdymui. Taigi tas vienkartines padidėjusias lėšas būtų tikslinga palikti minėtiems darbams finansuoti, išdėstant jas keletui metų į priekį. Juo labiau, kad urėdijoje papildomai iškirtus daug miško, ateinančiais metais sumažintos kirtimo apimtys, o tuo pačiu mažės ir urėdijos pajamos.

                      2010 m. rugpjūčio škvalas – ne eilinis įvykis Lietuvos klimatinėse sąlygose. Ir miškams jo poveikis buvo skirtingas nei eilinių audrų. Girininkas Julius Kurlavičius bandė surasti kokį tai škvalo poveikio medynams dėsningumą, tačiau rimtesnių išvadų padaryti nepavyko. Vėtra vertė, laužė, maitojo tam tikruose ruožuose visus medynus, nepaisant jų amžiaus, skalsumo, rūšinės sudėties, augavietės sąlygų. Škvalas tiesiog šuoliavo per Dubravos girią ir kur statė savo milžinišką pėdą, sutraiškė viską. Vėtros kelyje liko ruožai nepažeistų eglynų, augančių šlapiose augavietėse, tačiau buvo sumaitoti pusamžiai pušynėliai.

                      Škvalo padarinių likvidavimo problemos sukėlė ir daug diskusijų tarp miškų mokslo , miškų kontrolės tarnybų atstovų bei praktinį darbą dirbančių miškininkų, nes visos miško kirtimų, sanitarinės apsaugos, miškų atkūrimo taisyklės ir kiti teisiniai aktai, reglamentuojantys miškininkų darbą, nedaro jokių išimčių stichinių nelaimių pažeistų miškų tvarkymui, o kai kurie pareigūnai nelinkę priimti kokių tai kompromisinių sprendimų. Todėl Dubravos urėdijoje 2010 m. pabaigoje – 2011 m. įvyko net 6 pasitarimai, seminarai susiję su škvalo padarinių likvidavimu. Pasitarimuose dalyvavo Miškų departamento, Generalinės miškų urėdijos, Miškų instituto, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir jos padalinių, Valstybinio miškotvarkos instituto, Valstybinės miškų tarnybos, A. Stulginskio universiteto, miškų urėdijų, privačių miškų savininkų, rangovinių organizacijų atstovai. Diskutuota miško kirtimo būdų taikymo škvalo nuniokotuose medynuose, miško atkūrimo būdų pasirinkimo plynų sanitarinių kirtimų biržėse, biologinės įvairovės medžių palikimo plynose sanitarinėse kirtavietėse, miško sanitarinės apsaugos škvalo nusiaubtuose medynuose, ūkininkavimo po škvalo susidariusiose retmėse ir kt. klausimais.

                      Visų pasitarimų ir seminarų dalyviai lankėsi Vaišvydavos girininkijos objektuose pratęsdami diskusijas betarpiškai apžiūrint škvalo padarinius miške. Demonstruojant miško kirtimo darbus vėtros sujauktuose medynuose girininkijoje pravesti mokymai miško eksploatacija užsiimančių rangovinių organizacijų vadovams supažindinant juos su saugaus darbo metodais ekstremaliose sąlygose. Vaišvydavos girininkijos škvalo pažeistų medynų objektuose vyko mokymai ASU Miškų fakulteto studentams miško kirtimo, kirtaviečių sutvarkymo, miško atkūrimo vėtros nuniokotų medynų plotuose klausimais. Susipažinti su škvalo padariniais ir  jų likvidavimo darbais girininkijoje lankėsi Lenkijos, Švedijos miškininkų delegacijos, konferencijos „Europos miškų gaisrų stebėsena panaudojant informacines sistemas“ dalyviai bei kt. Lietuvos įstaigų bei organizacijų delegacijos.

                      Vaišvydavos girininkijos eglynus dideliuose plotuose 1995- 1996m. pražudė žievėgraužio tipografo invazija, guldė Anatolijus, Ervinas ir visa eilė bevardžių vėtrų, todėl sovietmečiu sutaupyti brandūs medynai  baigia išsekti. Tačiau ankstesnių stichinių nelaimių pražudytų medynų plotuose jau ošia sodintojus seniai praaugę gražūs miško jaunuolynai.

                      Juliaus Kurlavičiaus ilgametis girininko darbas ir pastangos savalaikiškai, kad išvengti nuostolių gendant medienai, likviduoti škvalo padarinius Vaišvydavos girininkijos miškuose, įvertintos premjero A. Kubiliaus padėkos raštu, girininkui įteiktu 2011 m.  Vilniaus Rotušėje miškininkų šventės metu.