Veikla – Veiklos sritys – Miško įveisimas, atkūrimas, priežiūra

Miško atkūrimo darbų apimtys tiesiogiai priklauso nuo plynųjų kirtimų apimčių. 2014-2018 metams miškotvarkos numatytos plynų kirtimų apimtys kasmet sieks apie 125 ha ploto. Per pastaruosius metus VĮ Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje apie 20% kirtaviečių apželdoma mišku jau pirmaisiais metais po iškirtimo, antraisiais metais miškas atkuriamas apie 70% kirtaviečių ir trečiaisiais – 10%.            Miškotvarkos duomenimis 2003-2012 m. laikotarpyje plynais kirtimais urėdijoje buvo iškirsta 1522 ha miškų. Želdinių, pasodintų per šį laikotarpį, inventorizuota 1069 ha. Taigi, 2003-2012 metais želdant buvo atkuriama 84 % plynų kirtaviečių, o savaime atželti palikta 16%. Pastaraisiais metais, pradėjus miškuose daugiau taikyti biologinės įvairovės išsaugojimo principus, savaime atželti paliktų kirtaviečių plotas kiek padidėjo ir 2010m. siekė 27%. Siekiant pagausinti bei išsaugoti biologinę įvairovę urėdijoje mažėja plynųjų kirtimų plotai, juos pakeičiant atvejiniais, todėl mažėja (ateityje dar daugiau sumažės) ir miško atkūrimo, dirbtinai želdant, apimtys. Pastaraisiais metais, ypač šlapiose ir  laikinai perteklingo drėgnumo augavietėse vis plačiau taikomas mišrus miško atkūrimo būdas. Taikant šį miško atkūrimo būdą yra išnaudojama visos natūralios medynų atsikūrimo galimybės ir miškininkams tereikia truputį „ pagelbėti“, kad neliktų neatkurtų plotelių. Taip suformuojami biologinės įvairovės principus labiau atitinkantys mišrūs ir patvarūs medynai.            2014 metų pavasarį VĮ Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija atkūrė 174 ha kirtaviečių, įveisė 4 ha naujų miškų ir 2,4 ha drebulės plantacinių želdinių. Miško atkūrimui kirtavietėse dirva iš rudens 150 ha plote buvo ruošta vagomis frezos TPF-2 pagalba ir 30 ha plote ruošta mikropakilimais įrenginiu WWT. Iš bendro atkurto ploto želdiniai ir mišrūs želdiniai sudarė 80 %, žėliniai ir mišrūs žėliniai – 20 %. Iš minėto kiekio miškas atkurtas pagal ąžuolynų atkūrimo programą valstybiniuose miškuose, kai ąžuolas vyraujanti rūšis – 2,3 ha plote ir kai ąžuolas želdinių sudėtyje sudaro 30 % – 2 ha. 2,5 ha kirtaviečių buvo nuspręsta atkurti rudenį atsižvelgiant į ąžuolo sodmenų poreikį naujai veisiamiems  miškams privačiose žemėse. Urėdijos valdomose žemėse miškas buvo įveistas 4 ha plote buvusioje žemės ūkio žemėje. Šį pavasarį buvusioje žemės ūkio žemėje buvo įveista 2,4 ha ploto hibridinės drebulės plantaciniai želdiniai. Dirva buvo ruošta rudenį mikropakilimais, sodinimui naudoti sodmenys su apribota šaknų sistema. Tikslas – praktiškai patikrinti, kaip auga hibridinės drebulės sodmenys su apribota šaknų sistema labai derlingoje ir sunkioje dirvoje (priemolio-molio), kaip vystosi jų šaknų sistema ir koks medžių tūrio prieaugis.                               Siekiant išauginti sanitariniu požiūriu atsparesnius medynus, vis daugiau pasodinama mišrių medynų. 2014 metais gryni spygliuočių medžių rūšių (prie jų priskiriama ir atskirų spygliuočių medžių rūšių mišrūs medynai, pvz. eglės-pušies, pušies-maumedžio ir pan.) želdiniai sudarys tik 6% visų pasodintų želdinių, mišrūs spygliuočių-lapuočių ir lapuočių-spygliuočių – 89% bei gryni lapuočių želdiniai – 5%. Vykdant Lietuvos ąžuolynų atkūrimo programą, kasmet didinami ąžuolo ir mišrių medynų su ąžuolu sodinimo plotai.            Vykdant Lietuvos miškingumo didinimo programą, pastaraisiais metais baigiamos apželdinti visos miško aikštės. Numatoma kasmet apželdinti po 3 ha miško aikščių.            Įsisavinant Europos Sąjungos fondų teikiamą paramą, 2005 metais pagal sutartis urėdija 5 ha žemės ūkiui netinkamų žemių apsodino mišku dviems Kauno rajono gyventojams,  2006 metais – taip pat dviems žemių savininkams 10 ha plote, o 2007 metais – vienam savininkui 1,0 ha plote. 2008-2009 metais urėdijos teritorijoje nei vienas žemės savininkas nepanoro veisti miško. 2010 metais vienas žemės savininkas įveisė mišką 8 ha plote, 2011 metais 3 savininkai – 6 ha plote, o 2013 metais 1 savininkas – 1,9 plote.            Visi miško želdiniai sodinami tik į paruoštą dirvą. Kirtavietėse pastaraisiais metais dirva ruošiama vagomis čekiška dviejų diskų freza TPF-2, o šlapesnėse kirtavietėse – padarant mikropakilimus. Paskutiniais metais pradėta intensyviau taikyti paviršinį vandens nuleidimą, ypač didesnėse kirtavietėse.            Miško želdinių priežiūra kasmet vykdoma 400-450 ha plote, iš kurio: 300-350 ha – šalinama nepageidaujama augmenija, stelbianti pasodintus medelius, 60-100 ha plote – atsodinama naujais medeliais. Kiekvienais metais apsaugome nuo žvėrių,  miško kenkėjų ir ligų vidutiniškai 350 ha želdinių. Spygliuočių medžių rūšių sodinukai apsaugomi nuo elninių žvėrių pažeidimo, skabant ūglius – repelentais, ąžuoliukai apsaugomi – apgaubiant plastikiniais gaubtais ar tepant bei purškiant repelentais. Pastaraisiais metais ąžuolo želdiniai saugomi – tveriant tvoromis. 2014 metais ąžuolo ir plantaciniai hibridinės drebulės želdiniai numatomi apsaugoti tvoromis maždaug 11 ha plote.